Kaimyninės šalies Katalikų bažnyčia bei religinės organizacijos tokius siūlymus kartoja nuolat, tad Seimo nario pareiškimas lyg ir neturėjo nieko nustebinti.
Tačiau valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) atstovo P.Uscinskio siūlymas išprievartautas merginas paveikti vienkartine 4000 zlotų (1000 eurų) išmoka sukėlė audrą. Politikas pareiškė, kad tokia parama valstybei daug nekainuotų, bet padėtų moterims spręsti vaikui gimus iškilusias problemas.
Pasiūlymas ypač nepatiko Lenkijos parlamentarėms. Jam neišdrįso pritarti nė vienas TTP narys, tad P.Uscinskis vėliau pareiškė, kad tai buvo jo asmeninė, o ne bendra partijos mintis.
Pašalpą skirs daliai
Seimas praėjusią savaitę skubos tvarka vis dėlto priėmė įstatymą „Už gyvenimą“.
Pagal jį vienkartinė 4000 zlotų (1 tūkst. eurų) išmoka bus skiriama nepagydoma liga sergantį arba neįgalų vaiką pagimdžiusiai motinai.
Premjerė Beata Szydlo priimtą įstatymą pavadino pirmuoju bandymu padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms. Vyriausybės vadovė pareiškė, kad kitų metų pradžioje minėtas įstatymas bus papildytas kitokiomis lengvatomis, tačiau jų neįvardijo.
Opozicinės Šiuolaikinės partijos atstovė Joanna Scheuring-Wielgus priimtą įstatymą pavadino pasišaipymu.
Politikė apskaičiavo, kad pašalpą padalijus į mėnesines išmokas valstybė tokiam vaikui, iki jam sueis 18 metų, skirtų vos po 18 zlotų (4,16 euro) kas mėnesį, ir klausė, ar „tokius trupinius“ siūlyti nėra gėda.
Siūlymą pavadino patyčiomis
Lenkijos futbolo rinktinės vartininko Wojciecho Szczęsno senelė, 46 metų neįgalų sūnų auginanti Janina Szczęsna-Ignaczak, įstatymą pavadino pasityčiojimu.
Moteris pareiškė, kad gimus neįgaliam vaikui vienas iš tėvų dažnai yra priverstas mesti darbą, tad valstybė turėtų skirti ne vienkartinę, o kasmėnesinę paramą.
Be to, parama reikalinga ne tik tol, kol vaikui sukaks 18 metų, bet ir visą gyvenimą, ypač tada, kai miršta neįgalų asmenį prižiūrintys tėvai. J.Szczęsna-Ignaczak pareiškė, kad sprendimas dėl neįgalaus vaiko gimdymo turi būti padarytas motinos, o vienkartinę pašalpą pavadino žeminančia prekyba gyvybe.
Įstatymas papiktino ne tik neįgalius vaikus auginančias motinas, bet ir kitomis ligomis sergančių vaikų tėvus. Pastarieji klausė, kodėl parama nebus skiriama klausos ar regėjimo negalią turintiems, širdies ligomis sergantiems vaikams, kuriems prižiūrėti irgi reikia papildomų lėšų.
J.Scheuring-Wielgus nuomone, vienintelė naujovė vyriausybės aukštinamame įstatyme yra išmoka, o visa kita atkartoja lengvatas, įvestas jau prieš dvidešimt metų. Politikė pareiškė spėjanti, kad priimtu įstatymu Seimas iš tikrųjų siekia užmaskuoti ketinimus sugriežtinti abortų tvarką.
Mėgina įtikti Bažnyčiai
Mat prieš du mėnesius TTP mėgino visiškai uždrausti abortus ir priversti gimdyti net išprievartautas moteris. Be to, siekta uždrausti nėštumo nutraukimą net ir tuo atveju, kai vaisius turi sunkią įgimtą patologiją.
Seimo siūlymai išprovokavo masiškiausią moterų protestą per šalies istoriją, pavadintą Juoduoju pirmadieniu, po kurio TTP skubiai atšaukė įstatymo priėmimą.
Tiesa, atšaukusi abortus draudžiantį įstatymo projektą TTP supykdė Bažnyčią bei radikalias katalikiškas organizacijas, kurių parama nulėmė konservatyvios partijos pergalę pernykščiuose Seimo rinkimuose.
Todėl Bažnyčios spaudžiama TTP pranešė, kad ruošia naują kompromisiniu pavadintą įstatymą dėl abortų.
Bet opozicija spėja, jog tariamas kompromisas reikš tai, jog abortus bus leidžiama atlikti vien išprievartavimų aukoms bei toms moterims, kurių gyvybei nėštumas sukels pavojų. O patologiją turintį ar negyvą vaisių nešiojančios moterys vis tiek bus verčiamos gimdyti.
