Itin svarbus sprendimas buvo paskelbtas 9 val. 30 min. vietos (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Jis nurodė, kaip aktyvuoti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį dėl išstojimo iš Bendrijos. Už sprendimą, kad vyriausybė negali inicijuoti „Brexit“ be parlamento balsavimo, pasisakė aštuoni iš 11 Aukščiausiojo Teismo teisėjų.
Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May negalės pradėti derybų su ES dėl išstojimo, kol negaus palaikymo iš parlamento. Tiesa, Aukščiausiasis Teismas pareiškė, kad į Škotijos parlamento bei Šiaurės Airijos ir Velso asamblėjų nuomones dėl „Brexit“ atsižvelgti nereikės.
Vyriausybei atstovaujantis generalinis prokuroras Jeremy Wrightas padėkojo teisėjams, bet teigė, kad valdžia yra „nusivylusi“ sprendimu. Tiesa, J.Wrightas pabrėžė, kad nuostabu gyventi šalyje, kurioje visi laikosi įstatymų, todėl vyriausybė laikysis Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio.
Anot J.Wrighto, „Brexit“ pradžia dabar bus „ne teisinis, o politinis sprendimas“. Tačiau Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas nieko nepakeis: ketinama pradėti išstojimo procesą iki kovo pabaigos, kaip ir žadėta anksčiau.
Daugelis Jungtinės Karalystės pareigūnų Aukščiausiojo Teismo nuosprendį įvardijo kaip didelę pergalę demokratijai. Mat parlamentas bus giliai įsitraukęs į „Brexit“ procesą, ko norėjo išvengti vyriausybė.
Vyriausybė gerbs teismo nuosprendį
Jungtinės Karalystės „Brexit“ ministras Davidas Davisas pareiškė, kad vyriausybė „artimiausiomis dienomis“ parlamentui pateiks įstatymą dėl išstojimo iš ES. Anot ministro, tai bus „kaip įmanoma aiškesnis įstatymas“, kad būtų kuo greičiau pradėtas „Brexit“ procesas.
D.Davisas patvirtino, kad vyriausybė gerbs Aukščiausiojo Teismo nuosprendį ir nestabdys parlamentarų nuo jiems pateikto įstatymo keitimo. Tiesa, D.Davisas užsiminė, kad pilnai išstoti iš ES prireiks kelių įstatymų, kuriuos turės svarstyti parlamentas. Be to, parlamentarams bus leista balsuoti ir dėl šalies pozicijos įvairiais klausimais, susijusiais su „Brexit“.
D.Davisas taip pat tvirtino, kad premjerė Th.May, kuri anksčiau siekė viena pati pradėti išstojimo procesą, niekados nesielgė nedemokratiškai.
Be to, D.Davisas liaupsino praėjusią savaitę Th.May sakytą kalbą, esą jos žodžiai – pats aiškiausias įmanomas „Brexit“ politikos įvardijimas.
Tačiau, nepaisant parlamentui suteikiamos galios dalyvauti „Brexit“ procese, D.Davisas pareiškė, kad jau per vėlu pakeisti nuomonę dėl išstojimo. Tai pabrėždamas, D.Davisas paskelbė, kad jokio referendumo dėl galutinių išstojimo iš ES sąlygų nebus.
Išstojimas iš ES – neišvengiamas?
Vis dėlto vargu ar pavyks išvengti „Brexit“, net jei parlamentas bus labiau įsitraukęs į sprendimų priėmimo procesą. Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas pareiškė, kad gerbs liaudies valią ir jai nesipriešins.
„Mūsų partija gerbia referendumo rezultatus ir Jungtinės Karalystės gyventojų valią, todėl neketina apsunkinti išstojimo inicijavimo proceso, – sakė J.Corbynas. – Tačiau leiboristai sieks pakeisti įstatymą dėl išstojimo, kad konservatoriai nepaverstų Jungtinės Karalystės „mokesčių rojumi“ prie Europos krantų.“
Tiesa, Liberaldemokratų partijos lyderis Timas Farronas tvirtino, kad ragins surengti referendumą dėl galutinio susitarimo, kuris bus suderintas tarp Jungtinės Karalystės ir ES. Kol toks referendumas nebus paskelbtas, T.Farronas žadėjo priešintis „Brexit“.
Buvęs Liberaldemokratų partijos lyderis Nickas Cleggas sukritikavo šalies vyriausybę dėl to, kad ji iš viso kovojo, jog apribotų parlamento galias.
„Parlamento suverenumas buvo apgintas, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė N.Cleggas. – To iš pat pradžių ir norėjo „Brexit“ šalininkai. Koks mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.“
„Brexit“ rėmėjai prieš referendumą aiškino, kad būtina klausytis tautos nuomonės, apginti demokratiją ir parlamento galią. Tačiau po referendumo tie patys pareigūnai priešinosi parlamento balsavimui dėl išstojimo sąlygų. Mat jie bijojo, kad visuomenę atstovaujantys parlamentarai gali užvilkinti arba sužlugdyti išstojimo procesą.
„Brexit“ vėliavnešiai lieja tulžį
Buvęs Konservatorių partijos darbo ministras ir didelis išstojimo iš ES rėmėjas Iainas Duncanas Smithas pareiškė, kad Aukščiausiojo Teismo antradieninis nuosprendis buvo įžengimas į „naują teritoriją“.
„Teismas parlamentui ne tik pasakė, ar galima kažką daryti – buvo pasakyta, ką parlamentas turėtų daryti“, – tvirtino I.Duncanas Smithas.
Be to, kampanijos „Leave.EU“ pirmininkas Arronas Banksas tikino, kad Aukščiausiasis Teismas prisidėjo prie „tikrosios demokratijos engimo“.
„Valdžia dabar gavo galimybę sušvelninti arba atidėti švarų „Brexit“, už kurį balsavo dauguma britų, – pareiškė A.Banksas. – Žmonės buvo nuvilti. Parlamentas mums davė referendumą ir tauta paskelbė savo valią, tačiau niekieno nerinkti teisėjai galią dabar vėl perdavė parlamentui. Šiandienos sprendimas parodė – sistema sugedusi.“
Škotija siekia dalyvauti procese
Škotijos nacionalinė partija džiugiai priėmė žinias apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą, bet pareiškė, kad „smarkiai“ keis Jungtinės Karalystės vyriausybės įstatymus dėl išstojimo. Ši partija taip pat siekia, kad Škotijos parlamentas ir Šiaurės Airijos bei Velso asamblėjos dalyvautų „Brexit“ procese.
Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon pareiškė, kad Škotijos parlamentas balsuos dėl „Brexit“, net jei nacionalinis parlamentas teisiškai neprivalo atsižvelgti į škotų nuomonę. N.Sturgeon ketina mesti iššūkį opozicijos partijoms, kad šios paremtų reikalavimą, jog Škotija gautų prieigą prie Europos Sąjungos Bendrosios rinkos.
Net 62 proc. škotų pernai vasarą vykusiame referendume balsavo prieš išstojimą iš ES, todėl tai, kad nacionaliniam parlamentui nereikės atsižvelgti į Škotijos parlamento nuomonę sutaupys daug nervų premjerei Th.May ir Jungtinės Karalystės vyriausybei.
Tačiau Škotijos nacionalinė partija turi 54 narius (iš 650) nacionaliniame parlamente ir gali dalinai užvilkinti „Brexit“ svarstymą parlamente, jei išstojimo sąlygos bus laikomos kenksmingomis Škotijai. Taip pat derėtų atminti, kad Škotija gali surengti antrą referendumą dėl nepriklausomybės, jei į jos požiūrį į ES bus nekreipiama dėmesio.
Didelė pergalė demokratijai
Jungtinės Karalystės vyriausybė tvirtino, kad teisę inicijuoti išstojimą iš ES turi ministrai. Tačiau oponentai teigė, kad, norėdami pradėti dvejus metus truksiančias derybas, jie pirmiausia turi sulaukti parlamento pritarimo. Bylą šalies vyriausybei iškėlė investicijų valdytoja Gina Miller ir kirpėjas Deiras Tozetti Dos Santosas.
Anot G.Miller, parlamentarai pagaliau turės galimybę įsitraukti į „Brexit“ procesą, o tai itin svarbu, nes išstojimas iš ES laikomas labiausiai visuomenę suskaldžiusia tema per pastaruosius porą dešimtmečių. G.Miller tvirtino, kad parlamentarai panaudos savo patirtį, jog padėtų vyriausybei išsirinkti tinkamiausias pozicijas derybose su ES dėl išstojimo.
Aukščiausiojo Teismo nutartis „Brexit“ referendumo rezultato nepanaikino, tačiau nurodė, kuris išstojimo iš ES kelias yra teisėtas.
Sprendimas, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė negali aktyvuoti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnio dėl išstojimo iš Bendrijos be parlamento palaikymo, buvo itin skausmingas premjerei Th.May, kuri norėjo „Brexit“ pradėti viena pati.
Vis dėlto Th.May galimai nuspėjo jai nepalankią Aukščiausiojo Teismo nutartį iš anksto. Antai praėjusią savaitę vykusioje konferencijoje Th.May pareiškė, kad leis parlamentui balsuoti dėl išstojimo iš ES.
Byla įplieskė aistras
Lapkritį Aukštasis Teismas priėmė vyriausybės planus trikdančią nutartį, o ši byla išprovokavo protestų bei grasinimų prieš pagrindinę ieškovę.
Šį ieškinį pateikusi verslininkė G.Miller skundėsi, kad jai buvo grasinama mirtimi ir kad ji sulaukusi rasistinių įžeidimų.
„Dalykai, anksčiau laikyti nepriimtinais, dabar yra priimtini“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP, laukiant Aukščiausiojo Teismo sprendimo.
Pyktis buvo nukreiptas ir prieš Aukštojo Teismo teisėjus, kai jie priėmė ankstesnę nutartį. Vienas laikraštis netgi pavadino juos liaudies priešais.
Šis teisinis ginčas dar labiau pagilino nesutarimus Britanijos visuomenėje, atsiskleidusius per pernai birželį įvykusį referendumą, kai 52 proc. dalyvių balsavo už pasitraukimą iš ES.
