Nors antrame pagal dydį Ispanijos mieste ir Katalonijos sostinėje gyvena 1,6 mln. žmonių, pernai jame apsilankė 32 mln. turistų.
Daugeliui atrodytų, kad tai – kiekvieno miesto svajonė, turistai Barselonos gyventojams jau įgriso. Jų tiek daug, kad ispanai teigia sunkiai prasibraunantys pro sausakimšas gatves, o viešųjų paslaugų sistema nebespėja susidoroti su žmonių antplūdžiu.
Be to, nuomos ir nekilnojamojo turto kainos miesto centre auga kaip ant mielių. Dėl to Barselonos gyventojai didžiausia problema laiko ne nedarbą, o turizmą.
Kovoti su turizmu buvo pradėta dar 2015 metais, kai miesto mere tapo Ana Colau. Ji perspėjo, kad Barselonos gali laukti Venecijos likimas: čia dėl turistų ir neįkandamų būstų kainų italai ėmė kraustytis kitur.
Tad Barselona dar prieš porą metų apribojo turistų, kurie gali lankytis Bokerijos turguje, skaičių ir skyrė 600 tūkst. eurų baudas įmonėms „Airbnb“ bei „HomeAway“ už tai, kad jų paslaugomis naudodamiesi barseloniečiai savo butus turistams išnuomoja nemokėdami jokių mokesčių valstybei.
Bet šią savaitę priimtas naujasis įstatymas kol kas yra svarbiausias žingsnis kovojant su turistais: iki tol, kol turistų srautai nesumažės, Barselonos centre draudžiama statyti naujus viešbučius.
Vis dėlto Barselonos savivaldybės užmojai nebuvo visų sutikti su šypsena. Anot turizmo pramonės darbuotojų, naujasis įstatymas neduos naudos, o tik pridarys žalos.
„Tik 8 mln. iš 32 mln. Barseloną pernai lankiusių žmonių apsistojo viešbučiuose. 23 mln. turistų lankėsi tik vieną dieną ir mieste išleido labai mažai pinigų.
Reguliuojant lovų skaičių turizmo nepavyks suvaldyti. Taip tiktai kontroliuojama, kur žmonės miega“, – aiškino Barselonos viešbučių savininkų asociacijos narys Manelis Casalsas.
Tačiau dauguma vietos gyventojų nutarė, kad situaciją keisti reikia rimtomis priemonėmis, tad jiems verslininkų kritika – nė motais.
Šeštadienį 2 tūkst. žmonių su plakatais „Barselona neparduodama“ protestavo prieš masinį turizmą ir jo poveikį nekilnojamojo turto kainoms.
„Šios eitynės – būdas atkreipti dėmesį į faktą, kad netekome savo miesto ir siekiame jį susigrąžinti“, – aiškino Barselonos kaimynų asociacijos narys Camilo Ramosas.
