M.Schulzas vertinamas kaip vienintelis rimtas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel varžovas rudenį vyksiančiuose rinkimuose. Bet dabar daugėja priekaištų dėl to, kad buvęs EP pirmininkas nesilaikė taisyklių ir įgaliojimų.
Europos Parlamente M.Schulzas buvo žinomas kaip griežtas viršininkas, bet dosniai apdovanodavo savo pavaldinius komandiruotėmis, didesnėmis algomis ir naudojosi savo įtaka, kad jie gautų geras pareigas.
Žiniasklaida pradėjo aptarinėti M.Schulzo ir jo rinkimų kampanijos direktoriaus Marko Engelso, kuris kadaise dirbo EP, santykius.
M.Engelso darbo sutarties sąlygos kėlė daugybę klausimų, ypač tai, kad jis kas mėnesį gaudavo nemenkų premijų prie įprastinės algos.
Be to, 2014 metais M.Schulzas spaudė EP, kad M.Engelsas oficialiai taptų ES valstybės tarnautoju. Taip pat politikas rašė laišką EP žiniasklaidos žvalgybos padaliniui ir ragino M.Engelsą paskirti jo vadovu.
O 2015 metų spalį M.Schulzas dar keturis kartus bandė užtikrinti, kad jo darbuotojai gautų šiltus postus. EP pirmininkas visa tai darė viršydamas savo įgaliojimus.
Vokietijos socialdemokratų partijai (SPD) atstovaujančio 61 metų M.Schulzo priešininkai – kanclerės A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga – dėl šių veiksmų buvusį EP pirmininką dabar kritikuoja garsiausiai. Bet prie jų prisidėjo ir EP administracija, kuri dažniausiai vengia kištis į vidinius politinių jėgų nesutarimus.
Įprastai EP pirmininko pavaldiniai grįžta į savo ankstesnes pozicijas, kai baigiasi jų kadencija. Tačiau M.Schulzas energingai pasisakė už tai, kad jo kolegos ir toliau užimtų pelningus skyrių viršininkų postus.
EP pirmininkas turi teisę pateikti rekomendaciją, kai svarstoma dėl naujų viršininkų.
Bet M.Schulzas naudojosi savo įtaka siekdamas paspausti administracijos pareigūnus, kurie dažniausiai priima sprendimus.
Tiesa, ne visi M.Schulzo užmojai išdegė – dalį jo ketinimų pavyko sustabdyti. Tačiau M.Schulzas surado kitokių būdų, kaip apdovanoti savo darbuotojus. M.Engelsas – puikus to pavyzdys.
2012 metais M.Engelsas pradėjo dirbti M.Schulzui Berlyne, tačiau jo oficiali pareigų vieta buvo Briuselis: tai reiškia, kad jo alga už darbą užsienyje išaugo 840 eurų – iki 5,2 tūkst. eurų per mėnesį.
M.Engelsas taip pat gavo 16 tūkst. eurų už tariamas keliones iš Briuselio į Berlyną, nors didžiąją dalį laiko praleido Vokietijos sostinėje.
M.Schulzas asmeniškai prašė, kad M.Engelsas į Berlyną būtų išsiųstas į vadinamąją ilgalaikę misiją, iki sutarties pabaigos.
Tuo metu SPD tvirtino, kad M.Schulzas prie to nagų nebuvo prikišęs, ir aiškino, jog ilgalaikės misijos yra įprasta EP praktika.
Tačiau tai netiesa: pavyzdžiui, nuo 2016 metų sausio iš 7,6 tūkst. EP darbuotojų vos 13 vykdo ilgalaikes misijas.
Politiniai pokyčiai
Populistai Vokietijoje silpsta. Kraštutinių dešinių pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurią rugsėjį rėmė 15 proc. Vokietijos rinkėjų, praranda populiarumą. Per pastarąsias tris savaites šios populistinės partijos rėmėjų sumažėjo – jų liko mažiau nei 10 proc.
Likus mažiau nei septyniems mėnesiams iki Vokietijos parlamento rinkimų, AfD smukimas galbūt pranašauja ir visišką jos nuopuolį. Dėl to kaltas vienas iš partijos narių Björnas Höcke, kalbėjęs tabu laikoma tema – apie Antrąjį pasaulinį karą.
Sausį Dresdeno aludėje kalbą sakęs B.Höcke ragino visiškai pakeisti sampratą apie tai, kaip Vokietija mena savo nacistinę praeitį ir dėl jos atgailauja. Anot B.Höcke, vokiškosios kultūros gėdytis nevalia.
Šie komentarai kaipmat sulaukė daug kritikos, o AfD nesutarė, ar vertėtų B.Höcke išmesti iš partijos. Tai atskleidė, kad partijos viduje apstu nesutarimų.
Antai dalis partijos kolegų siekia švelninti toną ir kopijuoti Prancūzijos partijos „Nacionalinis frontas“ pavyzdį, o kiti ragino į nieką nesilygiuoti ir sukurti partiją, patrauklią tiek nacionalistams, tiek tiems, kurie ekonomikos klausimais laikosi liberalių pažiūrų.
