Lietuvos kariuomenės atstovai praėjusį sekmadienį Vilniaus Vingio parke dalyvavo minėtų partizanų garbei skirtame bėgime, kurį suorganizavo Lenkijos ambasada.
Lenkijoje tokie bėgimai tą pačią dieną vyko keliose dešimtyse miestų, o jų dalyvius sveikino valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) vadovai ir ministrai.
Minėti bėgimai buvo sudedamoji prieš keletą metų įvestos naujos valstybinės šventės – Prakeiktųjų karių dienos – renginių dalis.
Panašios eitynės sukėlė daug pasipiktinimo ir Hainuvkoje. Čia stačiatikių nesigailėjusių karių rėmėjai šūkius skandavo prie cerkvės, kurioje tuo metu buvo laikomos iškilmingos mišios.
Vykdė tautinį genocidą
Prakeiktaisiais kariais prieš keliolika metų dešinieji radikalai ėmė vadinti tuos pokario partizanus, kurie nepakluso emigracinės vyriausybės Londone įsakymui nutraukti kovą su sovietine administracija.
Per karą ir pokario metais su naciais bei su Maskvos kariais kovojo apie 120–180 tūkst. partizanų, susijungusių į keliolika politinių organizacijų.
Iš miško išeiti atsisakė pavieniai dešiniųjų organizacijų būriai. Būtent tuos partizanus prieš keliolika metų ėmė aukštinti radikalios nacionalistinės organizacijos.
Seimas iš pradžių atsiribojo nuo tokio aukštinimo, mat prieš prakeiktųjų karių kultą protestavo tautinės mažumos, o jų žiaurumus patvirtino Tautos atminties instituto mokslininkai.
2005 metais ištyrę karių nužudytų aukų kapavietes Palenkės regione instituto atstovai pripažino, kad baltarusių žudynės Hainuvkoje ir gretimuose kaimeliuose atitinka tautinio genocido apibrėžimą.
Istorikų duomenimis, partizanai nužudė ne mažiau kaip 5,2 tūkst. civilių – sovietinės administracijos darbuotojų ir tautinių mažumų atstovų.
Žurnalas „Trybuna“ pasiūlė šiandien, kai prakeiktųjų karių gerbėjai mini jų dieną, miestų aikštėse uždegti 187 žvakutes – už kiekvieną jų nužudytą vaiką.
Dubingių žudynių aidas
Prakeiktųjų karių būrys, kuriam vadovavo Romualdas Rajsas, lenkų katalikų kaimiečių neliesdavo, o stačiatikius kankino, prievartavo, degino gyvus, šaudė.
R.Rajsas vadovavo prakeiktųjų karių būriui, sudarytam iš Vilniaus krašto lenkų – tam pačiam, kuris anksčiau vykdė civilių lietuvių žudynes Dubingiuose, per kurias nepasigailėta net keturių ar 11 mėnesių kūdikių.
Dubingių žudynėms vadovavusiam Zygmuntui Szendzielarzui, pravarde Lupaszka, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pernai po mirties suteikė generolo pulkininko laipsnį.
Iškilmingo perlaidojimo ceremonijoje A.Duda pareiškė, kad Lupaszkos ir jo karių „pavyzdžiu turi būti auklėjama naujoji karta“.
Sprendimą su valstybinėmis iškilmėmis ir karine palyda perlaidoti Z.Szendzielarzą negailestingai sukritikavo dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Leidinys priminė, kad baltarusių, žydų ir lietuvių tautinėms mažumoms tai savotiškas antausis.
Žurnalo „Newsweek“ teigimu, Lupaszkos aukštinimas yra apgalvota valdančiosios nacionalistinės partijos politika.
Mat valdančiųjų lyderis Jaroslawas Kaczynskis yra sakęs, kad TTP turi laikytis tokios taktikos, kad rinkėjų akyse būtų pati dešiniausia partija.
Todėl matydama, kad smulkių radikalių nacionalistinių judėjimų aukštinami Lupaszka ir prakeiktieji kariai tampa populiarūs, TTP nusprendė jų kultą paversti valstybiniu.
Eitynėse garbino partizanus
Lietuvos kariuomenė „Lietuvos rytui“ pranešė nusprendusi paremti renginį siekdama stiprinti tarpusavio supratimą tarp visų Lietuvos tautinių bendrijų ir pagerbti visų tautybių kovotojus, kurie kovėsi prieš sovietinę ir nacistinę okupacijas.
„Kaip nurodė organizatoriai, bėgimas buvo skirtas lenkų ginkluotiems rezistentams, kovojusiems su nacistinės Vokietijos ir sovietų okupacinėmis pajėgomis, pagerbti“, – taip sprendimą komentavo kariuomenė.
Hainuvkoje – pasipiktinimas
Bet Lenkijos miesto Hainuvkos tarybos pirmininką Jakubą Ostapczuką pribloškė žinia, jog Lietuvos kariuomenės atstovai dalyvavo renginyje, aukštinančiame Lenkijos pokario partizanus, žudžiusius civilius lietuvius, baltarusius, ukrainiečius, slovakus.
Mat J.Ostapczuko dėdė buvo vienas tų, kuriuos partizanai nužudė vien todėl, kad jis buvo stačiatikis.
Sovietinė Lenkijos valdžia slėpė, kad R.Rajso būrys privertė kaimiečius savo vežimais gabenti partizanus, kurie po to lenkus paleido, o baltarusius sušaudė.
Kituose kaimuose R.Rajsas su sėbrais baltarusius degino, šaudė ir prievartavo.
J.Ostapczuko teigimu, vietos gyventojų akyse prakeiktieji kariai buvo ir liks žudikais, kurių garbinimas bus laikomas baltarusių tautinės mažumos paniekinimu.
Hainuvkos taryba nenorėjo leisti nacionalistų eitynių, nes jų trasa ėjo šalia cerkvės, kurioje tuo metu vyko pamaldos už R.Rajso aukas.
Bet teismas vėliau panaikino šį draudimą, tad cerkvėje meldęsi stačiatikiai buvo priversti klausytis šūkių „Rajsas, Rajsas – mūsų herojus“, „Žengia, žengia nacionalistai“, „Tai mes, tai mes – lenkai“. Eitynių priešininkai surengė piketą su šūkiais „Rajsas nėra herojus“, „Mūsų tėvynė – žmogiškumas“.
Protesto pikete dalyvavęs opozicinės Piliečių platformos partijos (PPP) narys Robertas Tyszkiewiczius pareiškė, jog šią dieną visa šalis turėtų palaikyti Hainuvkos gyventojus ir melstis už prakeiktųjų karių aukas.
Hainuvkos cerkvės šventikas Michalas Niegieriewiczius piktinosi, jog lenkų nacionalistai eitynes surengė per stačiatikiams reikšmingą Kalčių atleidimo sekmadienį.
Tądien stačiatikiai prašo vieni kitų atleisti padarytas skriaudas, o eitynių dalyviai aukštino prakeiktųjų karių vykdytas žudynes.
Prieš eitynes protestavo net nacionalistinėmis pažiūromis garsėjantis partijos „Kukiz“ lyderis, Seimo narys Pawelas Kukizas.
Politikas pareiškė jaučiąs didžiulę pagarbą pokario partizanams, tačiau nepritariąs civilių žudynes vykdžiusių asmenų aukštinimui.
