„Tai – sprendimas, kuriam federalinė vyriausybė neturėjo jokios įtakos, nes priklauso vietos ar žemės jurisdikcijai, kuriai mes neturime jokios įtakos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Martinas Schaeferis.
„Niekas nėra suinteresuotas nutraukti dialogą, kalbėti tik per žiniasklaidą ar įsivelti į atvirą konfrontaciją“, – pridūrė ministerijos atstovas, ragindamas šio naujausio diplomatinio ginčo šalis neprarasti savitvardos.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovė Ulrike Demmer taip pat pabrėžė, kad Vokietija yra „federalinė valstybė“, kurioje leidimus rengti mitingus gali išduoti vietos valdžios institucijos.
„Tas referendumas yra Turkijos vidaus politikos klausimas“, – pareiškė U.Demmer ir pridūrė, kad „nuomonės laisvė turėtų būti gerbiama“ ir Turkijoje, ir Vokietijoje.
Ketvirtadienį vakarinio Gagenau miestelio valdžia atšaukė anksčiau sudarytą sutartį, pagal kurią turėjo išnuomoti salę Europos turkų demokratų sąjungos (UERD) sueigai, kurioje dalyvauti turėjo Turkijos teisingumo ministras Bekiras Bozdagas.
Maždaug 3 tūkst. gyventojų turinčio miestelio valdžia nurodė, kad minėta salė yra per maža renginiui, kuris turėjo pritraukti tokį didelį skaičių žmonių.
Turkijos teisingumo ministras ketvirtadienį atšaukė planuotą vizitą į Vokietiją, o penktadienio rytą miestelis sulaukė grasinimo, kad bus sprogdinimas.
Savo ruožtu Kelno miesto valdžia taip pat pranešė neleisianti UETD pasinaudoti viena sale sekmadienį, kada Turkijos ekonomikos ministras Nihatas Zeybekci ketino kreiptis į mitingo dalyvius.
Savo sprendimą pareigūnai motyvavo tuo, kad per tokį trumpą laiką nespės užtikrinti mitingo dalyvių saugumo.
Turkijos piliečiai balandžio 16-ąją balsuos referendume dėl naujos politinės sistemos kūrimo. Pasak Ankaros, ji bus panaši į Prancūzijos ir JAV sistemą bei užtikrins politinį stabilumą. Vis dėlto kritikai tvirtina, kad naujoji sistema dar labiau susilpnins parlamentą ir įves Turkijoje vienvaldystę.
