D.Tusko perrinkimui kategoriškai priešinasi Varšuva.
„Šiandien mes nuspręsime dėl Donaldo Tusko perrinkimo Europos Vadovų Tarybos pirmininku dar vienai pustrečių metų kadencijai“, – sakė A.Merkel parlamente prieš išvykdama į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
„Jo perrinkimą laikyčiau stabilumo ženklu visai Europai ir būčiau laiminga galėdama toliau su juo dirbti“, – pridūrė ji.
Tvirtą paramą D.Tuskui Vokietijos kanclerė pareiškė po to, kai Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė pagrasino sužlugdyti viršūnių susitikimą, jei lyderiai perrinks lenką D.Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis naujienų televizijai TVN24 sakė, jog „padarysime viską, ką galime, kad balsavimas šiandien neįvyktų“.
„Informavome vokiečius, jog nėra būtina šiandien išrinkti ES prezidentą“, – pridūrė jis.
Lenkijos euroskeptiška vyriausybė šeštadienį oficialiai pasiūlė vietoje D.Tusko Europos Vadovų Tarybos pirmininku skirti europarlamentarą Jaceką Saryuszą-Wolskį. Tačiau kitos ES narės, regis, nepalaiko Varšuvos pozicijos.
D.Tuskas jau daug metų nesutaria su valdančiąja populistine partija „Teisė ir teisingumas“ (TTP), ypač šios partijos vadovu Jaroslawu Kaczynskiu. Pastarasis buvusį centristinės vyriausybės premjerą laiko „morališkai atsakingu“ už jo brolio dvynio, tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio žūtį per 2010-aisiais Rusijoje įvykusią lėktuvo katastrofą.
Ketvirtadienį parlamente kalbėdama apie pabėgėlių politiką, dėl kurios smarkiai nesutaria Bendrijos narės, A.Merkel sakė, jog ES „neabejotinai padarė pažangą, tačiau reikia dar didesnės pažangos“.
Kanclerė dar kartą paprašė Bendrijos narių laikytis solidarumo principo dėl pabėgėlių priėmimo ir paragino reformuoti prieglobsčio sistemą, kad būtų tolygiau paskirstyta pabėgėlių našta.
„Turime ją reformuoti, kad būtų užtikrintas didesnis solidarumas ir, svarbiausia, kad ji ji taptų atsparesnė krizėms“, – sakė A.Merkel.
Kai kurios šalys, tarp jų Vengrija ir Slovakija, pasisiūlė mokėti „solidarumo“ mokestį, užuot priėmusios migrantus.
Tačiau kitos valstybės, pirmiausia Vokietija bei Prancūzija, teigia, kad nė viena šalis neturėtų išsisukinėti nuo pareigos priimti minimalų skaičių migrantų pagal pabėgėlių paskirstymo planą, kuris buvo patvirtintas 2015 metų rugsėjį.
