D.Tusko perrinkimui kategoriškai priešinasi Varšuva.
„Šiandien mes nuspręsime dėl Donaldo Tusko perrinkimo Europos
Vadovų Tarybos pirmininku dar vienai pustrečių metų kadencijai“,
– sakė A.Merkel parlamente prieš išvykdama į Briuselį dalyvauti
Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
„Jo perrinkimą laikyčiau stabilumo ženklu visai Europai ir
būčiau laiminga galėdama toliau su juo dirbti“, – pridūrė ji.
Tvirtą paramą D.Tuskui Vokietijos kanclerė pareiškė po to,
kai Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė pagrasino sužlugdyti
viršūnių susitikimą, jei lyderiai perrinks lenką D.Tuską Europos
Vadovų Tarybos pirmininku.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis naujienų televizijai TVN24 sakė, jog „padarysime viską, ką galime, kad balsavimas šiandien
neįvyktų“.
„Informavome vokiečius, jog nėra būtina šiandien išrinkti
ES prezidentą“, – pridūrė jis.
Lenkijos euroskeptiška vyriausybė šeštadienį oficialiai
pasiūlė vietoje D.Tusko Europos Vadovų Tarybos pirmininku skirti
europarlamentarą Jaceką Saryuszą-Wolskį. Tačiau kitos ES narės, regis, nepalaiko
Varšuvos pozicijos.
D.Tuskas jau daug metų nesutaria su valdančiąja populistine
partija „Teisė ir teisingumas“ (TTP), ypač šios partijos
vadovu Jaroslawu Kaczynskiu. Pastarasis buvusį
centristinės vyriausybės premjerą laiko „morališkai atsakingu“ už
jo brolio dvynio, tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio žūtį per 2010-aisiais Rusijoje įvykusią lėktuvo katastrofą.
Ketvirtadienį parlamente kalbėdama apie pabėgėlių politiką,
dėl kurios smarkiai nesutaria Bendrijos narės, A.Merkel sakė, jog
ES „neabejotinai padarė pažangą, tačiau reikia dar didesnės
pažangos“.
Kanclerė dar kartą paprašė Bendrijos narių laikytis
solidarumo principo dėl pabėgėlių priėmimo ir paragino reformuoti
prieglobsčio sistemą, kad būtų tolygiau paskirstyta pabėgėlių
našta.
„Turime ją reformuoti, kad būtų užtikrintas didesnis
solidarumas ir, svarbiausia, kad ji ji taptų atsparesnė krizėms“,
– sakė A.Merkel.
Kai kurios šalys, tarp jų Vengrija ir Slovakija, pasisiūlė
mokėti „solidarumo“ mokestį, užuot priėmusios migrantus.
Tačiau kitos valstybės, pirmiausia Vokietija bei Prancūzija,
teigia, kad nė viena šalis neturėtų išsisukinėti nuo pareigos
priimti minimalų skaičių migrantų pagal pabėgėlių paskirstymo
planą, kuris buvo patvirtintas 2015 metų rugsėjį.