„Putino Rusija baiminasi dviejų dalykų: savo tautos solidarumo ir pasaulio solidarumo, ypač Europos solidarumo. Jeigu mes mąstysime vienomis kategorijomis, aš įsitikinęs, kad pasieksime pergalę, nes agresyvi, provokacinė politika būtent to ir bijo“, – penktadienį Kaune vykusiame Baltijos ir Juodosios jūrų šalių forume kalbėjo V.Juščenka.
Jis pabrėžė, kad didžiausia problema Rytų Europoje – ne ekonominiai ar socialiniai veiksniai, bet augantis užšaldytų konfliktų skaičius. Pasak buvusio Ukrainos lyderio, Europoje nėra praktikos, kaip šiuos konfliktus spręsti. Be to, išspręsti šiuos konfliktus, pasak jo, galima tik susitarus dėl vieningo jų vertinimo visoje Europoje.
„Puikiai suprantame, kad karo klausimas – ne tik militarizavimo klausimas: agresija vyksta ir kalbiniu pagrindu, okupacija būna kultūrinė ir kitokia. Trumpai tariant, nereikia klausti, kam skambina varpai šiandien: jie gali skambinti portugalams, rytoj – Baltijos tautoms. Mes turime išmokti atsakyti į iššūkius, kurie egzistuoja mūsų regione“, – kalbėjo V.Juščenka.
Apie solidarumą kalbėjo ir buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa, vadovavęs tokio paties pavadinimo judėjimui. Pasak buvusio Lenkijos lyderio, tai, kas veikė praeityje, gali būti priemone spręsti ir šių dienų iššūkius.
„Kai šiandien man kas nors sako, kad nesusitvarkysime su Ukrainos ir Rusijos problemomis, sako, kad nebus Europos vienybės, aš noriu pasakyti: man kažkada jau sakėte, kad bus atominis karas ir tik jis pakeis pasaulį. Ir matote, nereikėjo jokio karo. Užteko mūsų tinkamo solidarumo. O kas yra solidarumas? Jeigu negali pakelti tam tikro svorio, tai paprašyk, kad kiti tau padėtų. Kai teko kovoti devintajame dešimtmetyje, ta našta buvo Sovietų sąjunga ir komunizmas. Reikėjo organizuoti visą Lenkiją, kreiptis į Europą, į pasaulį pagalbos ir būtent dėl to tai pavyko“, – įsitikinęs L.Walesa.
Bendrumo svarbą pabrėžė ir buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, jo teigimu, humanizmas, tarpusavio pasitikėjimas ir atvirumas – vienintelis kelias Europai.
„Dialogas, pasitikėjimas, pagarba ir šiandien, kai Europą ir pasaulį krečia ne viena politinė ir vertybinė karštligė, neprarado savo vertės. Ko gero, šiandien tai dar didesnės, dar svarbesnės vertybės“, – teigė kadenciją baigęs prezidentas.
Kaune vykusio forumo „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“ metu buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai diskutavo apie Europos ateitį. Penktadienį rengiamasi priimti forumo nutarimą – „Pasitikėjimo ir taikos dialogas“. Tai kvietimas pilietinę visuomenę, politikus, mokslininkus, kultūros, verslo ir kitų sričių atstovus suburti jėgas.
