Skelbiama, kad jau suskaičiuota 93,5 proc. balsų. Jų duomenimis, Liberalų partija turėtų laimėti 33 iš 150 mandatų, populistinei Laisvės partijai greičiausiai atiteks 20, o partijoms „Krikščionių demokratų kreipimasis“ ir Demokratų partija (D66) - po 19 mandatų.
Nors populistų Laisvės partija, apklausų duomenimis, pirmavo, paskutinėmis dienomis jos populiarumas ėmė blėsti, rašo BBC. Iš viso balso teisę turėjo 12,9 milijonai olandų, 15 proc. iš kurių iki paskutinės akimirkos nebuvo apsisprendę, už ką balsuoti.
Skaičiuojama, kad rinkėjų aktyvumas šiemet bus aukštas ir sieks apie 81 proc. Tai būtų geriausias rezultatas per pastariuosius 30 metų.
„Šiandien švenčiame demokratiją. Pasakėme „ne“ blogos rūšies populizmui“, – sakė M.Rutte.
Sulaukė sveikinimų
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris trečiadienį pasveikino Nyderlandus, „balsavusius prieš ekstremistus“.
Tai jis pareiškė balsavusių rinkėjų apklausoms rodant, kad Nyderlandų premjeras Markas Rutte aplenkė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų populistą Geertą Wildersą.
„@JunckerEU ką tik kalbėjosi su @markrutte ir pasveikino jį su aiškia pergale: balsavimas už Europą, balsavimas prieš ekstremistus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J.C.Junckerio atstovas spaudai Margaritis Schinas.
Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad M.Rutte liberalios pakraipos Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD) smarkiai lenkia G.Wilderso antiislamišką ir antiimigracinę Laisvės partiją (PVV).
Didžiausia intriga
Milijonai olandų trečiadienio vakarą stebėjo didžiausią intrigą – koks bus rinkėjų verdiktas kraštutinių dešiniųjų parlamentaro G.Wilderso Laisvės partijai, kuri žadėjo išstoti iš Europos Sąjungos, uždaryti visas mečetes ir uždrausti Koraną.
Didžiausias jo varžovas – Nyderlandų premjeras, Europos stabilumo šalininkas M.Rutte, Liberalų partijos lyderis.
Po pernai Senąjį žemyną sukrėtusio „Brexit“ referendumo Jungtinėje Karalystėje ir Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose šis balsavimas Nyderlanduose laikomas savotišku lakmuso popierėliu, parodysiančiu kraštutinių dešiniųjų ir populistinių partijų populiarumą prieš vėliau šiais metais Prancūzijoje ir Vokietijoje vyksiančius rinkimus.
Kaip pranešė BBC, pirmosios balsavusiųjų apklausos parodė, jog M.Rutte partija laimi rinkimus, o ultradešiniųjų vedlio G.Wilderso – smarkiai atsilieka.
Vėlyvą trečiadienį viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos“ apklausa parodė, kad M.Rutte Liberalų partija (VVD) gali tikėtis gauti 31 mandatą 150 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose.
Antradienį vakare darytos apklausos taip pat prognozavo premjero M.Rutte liberalų pergalę, tačiau buvo spėjama, kad jie laimės 24-28 vietas parlamente.
„Labai didžiuojuosi dėl to, kas įvyko, ir džiaugiuosi, kad mus vėl buvo suteiktas rinkėjų pasitikėjimas“, – sakė VVD kampanijos vadovė Tamara van Ark.
Tuo metu beveik dvejus metus apklausose pirmavusiam G.Wildersui buvo prognozuota antra vieta su 19-22 vietomis parlamente. Iki šiol jo partija parlamente turėjo 15 vietų.
Po tiek pat mandatų buvo prognozuota partijai „Krikščionių demokratų kreipimasis“ ir Demokratų partijai (D66), rodė rezultatai, paskelbti visuomeninio transliuotojo NOS.
Smūgis kairiesiems
Tuo tarpu Eurogrupės pirmininko Jeroen Dijsselbloemo vadovaujama kairiosios pakraipos Darbo partija buvo nubausta rinkėjų: iki šiol turėjusi 38 vietas, dabar ji tikriausiai išsaugos tik devynis mandatus, rodė apklausa.
Atrodo, kad šalininkai nusigręžė nuo Darbo partijos dėl jos vaidmens pastaruosius ketverius metus įgyvendinant griežtą taupymo programą.
Darbo partija buvo mažesnioji koalicijos partnerė M.Rutte vadovaujamame kabinete. Darbo partijos infrastruktūros ir aplinkos valstybės sekretorė Sharon Dijksma sakė, kad šis pralaimėjimas yra „milžiniškas smūgis mums visiems, ir manau, kad visiems socialdemokratams šį vakarą liko rėžis sieloje“.
Sh.Dijksma pridūrė, kad jos partija ketverius metus „stengėsi sąžiningai ir protingai tempti šalį iš krizės, bet šie rezultatai nebuvo įtikinamai perteikti mūsų rinkėjams“.
Rinkimai – konflikto su Turkija fone
Piliečių aktyvumas per šiuos rinkimus buvo didžiausias per pastaruosius 30 metų – virš 80 proc.
IPSOS duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo „daug“ didesnis nei tokiu pačiu metu 2012 metais, kai rinkimuose iš viso dalyvavo 74 proc. rinkėjų.
Pasak analitikų, būtent rinkėjų aktyvumas galėjo lemti puikų liberalų pasirodymą.
Nyderlandų visuotiniai rinkimai vyksta pikto diplomatinio kivirčo su Turkija fone. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pažėrė naujų užgaulių pareiškimų Nyderlandams, apkaltinęs šią šalį nužudžius daugiau nei 8 tūkst. Bosnijos musulmonų Srebrenicoje 1995 metais.
Dėl šio konflikto paskutinėmis dienomis iki rinkimų Laisvės partija neteko dalies rėmėjų. Kai kurie ekspertai buvo perspėję, kad dėl Turkijos konflikto populistinė Laisvės partija galėjo smukti dar žemiau – iki trečios ar net penktos vietos.
Nyderlandų premjeras M.Rutte, Liberalų partijos lyderis, parodė turintis stuburą ir nenuolaidžiavo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kuris olandus išvadino naciais bei banditais.
R.T.Erdoganas tokiais įžeidimais svaidėsi, nes rinkimams besiruošę Nyderlandai uždraudė Roterdame turkų ministrams rengti mitingus. Juose politikai ketino agituoti 250 tūkst. šioje šalyje gyvenančių turkų balsuoti balandžio 16 dienos referendume už tai, kad R.T.Erdoganui būtų suteikta papildomų galių.
„Konfliktas leido M.Rutte pateikti save, kaip tikrą valstybės vadovą, – tvirtino Amsterdamo laisvojo universiteto dėstytojas Andre Krouwelas. – Joks politikas negalėjo tikėtis geresnės reklamos. M.Rutte galėjo pasakyti G.Wildersui“ „Tu nieko nedarai, tik sėdi socialiniame tinkle „Twitter.“
Be to, buvo prognozuota, kad į parlamentą pateks rekordiškai partijų – 14 iš 28 dalyvavusių rinkimuose. O analitikai žada, kad koaliciją sudarys mažiausiai penkios partijos.
Koalicijos Nyderlanduose formuojamos itin ilgai ir gali trukti net kelis mėnesius, o kairiosios partijos yra pareiškusios, kad neketina tartis su G.Wilderso Laisvės partija. Taip pat yra buvę atvejų, kai daugiausiai balsų gavusios partijos lyderis netampa šalies premjeru.
