Valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) keikia Briuselį dėl D.Tusko perrinkimo ir graso užblokuoti Europos Sąjungos (ES) sprendimus, o opozicija reikalauja, kad vyriausybė atsistatydintų dėl kenkimo tautos interesams.
Ginčus paaštrino valstybinės žinių televizijos „TVP Info“ interneto svetainės redaktorius Dominikas Zdortas, paraginęs šalį išstoti iš ES ir kurti kitą tautų bendriją.
O užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pažadėjo vykdyti „neigiamą politiką“ prieš ES ir blokuoti Briuselio iniciatyvas. Jis pridūrė, kad „privalu drastiškai sumažinti pasitikėjimą ES“.
Briuselis buvo šokiruotas
W.Waszczykowskis grindė Varšuvos pyktį tuo, kad Briuselis ignoravo Varšuvos pasiūlytą kitą kandidatą į EVT pirmininkus – europarlamentarą Jaceką Saryuszą-Wolskį.
Vis dėlto lenkai ir patys žinojo, kad pagal nusistovėjusią tradiciją į minėtas pareigas renkami buvę premjerai ir prezidentai.
Likus savaitei iki EVT pirmininko rinkimų Varšuva šokiravo Briuselį pareiškimu, jog neremia savo tautiečio D.Tusko kandidatūros.
Šokiravo todėl, kad jokia valstybė anksčiau nedrįso blokuoti savo tautiečio išrinkimo į šias garbingas pareigas.
Premjerė Beata Szydlo išsiuntinėjo laiškus visų ES valstybių vadovams, kuriuose tvirtino, kad D.Tuskas nesilaiko privalomo neutralumo, remia Lenkijos opoziciją ir kritikuoja TTP.
O valstybinėje televizijoje TVP parodytoje reklamoje TTP D.Tuską apkaltino ne tik dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES, bet ir dėl islamistų teroro aktų, per kuriuos žuvo lenkų.
Žurnalo „Newsweek“ tvirtinimu, D.Tusko kandidatūrą siekė užblokuoti ne Lenkijos vyriausybė, bet TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
Šis politikas D.Tusko seniai nemėgsta, laiko jį pavojingiausiu savo varžovu ir todėl nusprendė jį neutralizuoti, kad EVT vadovas Lenkijoje netaptų dar populiaresnis.
Mat D.Tuskas pranešė, kad po trejų metų sieks laimėti Lenkijos prezidento rinkimus, o tai gali sužlugdyti TTP planus išlaikyti visą valdžią savo rankose.
Šiuo metu TTP ne tik savarankiškai yra suformavusi vyriausybę – jos atstovas Andrzejus Duda yra prezidentas. Prieš dvejus metus TTP laimėjus Seimo rinkimus J.Kaczynskis pareiškė, kad šalį valdyti planuoja mažiausiai dvylika metų.
Kritikavo ir lenkai
D.Tuską vis dėlto perrinkus antrai kadencijai, J.Kaczynskis pareiškė, jog šis neturi teisės mosuoti nacionaline Lenkijos vėliava, nes atstovauja ne savo šalies, o Vokietijos interesams.
O tai, kad Lenkijos prašymo nebalsuoti už D.Tuską nerėmė jokia kita ES narė, J.Kaczynskis pavadino ne pralaimėjimu, bet pergale: esą Lenkija parodė, kad su jos nuomone būtina skaitytis.
Valdančiųjų sprendimą ryžtis atviram konfliktui su Briuseliu vis dėlto sukritikavo netgi dalis TTP šalininkų. Buvęs valstybinės informacinės agentūros PAP direktorius Piotras Skwiecinskis atsisakymą paremti D.Tuską pavadino didžiule klaida ir vidaus, ir išorės politinėje arenoje: pasak jo, pralaimėjimas suteiktų papildomų jėgų opozicijai, nes visa tauta pamatė, kad TTP pasirinkta strategija buvo klaidinga.
Lenkija esą susigadino ir regiono lyderės įvaizdį, nes prašymo nebalsuoti už D.Tuską neparėmė niekas iš kaimyninių valstybių.
Jos tik gavo progą įsitikinti, jog Varšuva savo galia neprilygsta didžiosioms ES valstybėms.
Įžvelgė politinius manevrus
Dalis apžvalgininkų spėja, jog J.Kaczynskis specialiai ryžosi konfliktui su Briuseliu, nes mano, kad tai sustiprins patriotinį TTP įvaizdį. Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ teigimu, dėl planų netrukdomai autoritariškai valdyti Lenkiją J.Kaczynskis yra pasiryžęs šalį išvesti iš ES.
Tiesa, patys lenkai tam nenusiteikę: praėjusią savaitę atlikti sociologinių apklausų bendrovės IBRIS tyrimai liudija, jog net 78 proc. lenkų nenori, kad šalis pasitrauktų iš ES.
O garsus politikos apžvalgininkas Jacekas Zakowskis svarstė, kad J.Kaczynskio vykdoma politika kenkia ES vienybei ir gali lemti jos žlugimą – tai pakenktų visai Rytų Europai ir ji tik dar smarkiau justų Rusijos grėsmę.
