Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, užsitikrinęs visų Europos Sąjungos (ES) lyderių paramą, gavo progą antrą kadenciją išlikti poste.
Atrodytų, Lenkijos politikai turėtų dėl to džiaugtis – juk ne kas kitas, o būtent jų šalies atstovas eina tokias svarbias pareigas. Bet anaiptol: netrukus po D.Tusko pergalės Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis skambiai pareiškė: „Atsitiko labai blogas dalykas.“
Negana to, Lenkijos politikai priekaištus žėrė ne tik D.Tuskui, bet ir pačiai ES, nevengdami tokių žodžių kaip „diktatas“, „artėjanti krizė“.
Lietuvoje gyvenantys lenkų tautinės mažumos atstovai skirtingai vertina tokias kaimyninės šalies politikų kalbas. Viena vertus, teigiama, kad Lenkija pagaliau išdrįso prabilti garsiai apie Bendriją kamuojančias problemas.
Tačiau yra manančių, kad Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) siekia sustiprinti savo poziciją ES vaizduodama kaip grėsmę jų valstybės tradicinėms vertybėms.
Ragino imtis permainų
Lenkijos premjerė Beata Szydlo neslėpė pasipiktinimo dėl to, kad balsuojant dėl D.Tusko ji buvo tiesiog sutriuškinta. Visos ES šalys sutartinai palaikė lenko kandidatūrą antrajai kadencijai, nors B.Szydlo garsiai pareiškė, kad jos vyriausybė neremia D.Tusko.
Jeigu balsavimas būtų futbolo rungtynės, rezultatas 27:1 būtų daugiau nei gėdingas. Tačiau sugrįžusi į Varšuvą B.Szydlo buvo pasitikta su gėlėmis.
Iš to netruko pasijuokti Lenkijos aktorius, eseistas Krzysztofas Skiba – per ES palaikyti skirtą mitingą Gdanske pareiškė, kad galbūt tokia dabar bus šalies tradicija – sveikinti pralaimėjusius.
„Jiems svarbu buvo ne tai, kad laimėtų lenkas, bet kad pralaimėtų D.Tuskas“, – kalbėjo menininkas negailėdamas kritikos vyriausybės atstovams.
Bet B.Szydlo tvirtai laikėsi savo pozicijos, aiškino, esą D.Tusko perrinkimas yra įrodymas, jog ES trūksta vienybės, ir ragino imtis permainų.
„Jeigu nebus atkurta savitarpio pagarba, ES artimiausiais metais ištiks krizė“, – tikino B.Szydlo.
Dar toliau nuėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis: „Žinome, jog dabar tai yra Sąjunga su Berlyno diktatu. Tai – labai nuodinga Sąjunga, galinti pakenkti daugeliui valstybių.“
O D.Tuskas ragino Varšuvą nedeginti tiltų su ES. Jis pareiškė, kad dirbs su visomis Bendrijos šalimis ir stengsis apsaugoti Lenkijos vyriausybę nuo politinės izoliacijos Briuselyje.
Lenkai – drąsesni už kitus?
Lietuvos lenkų sąjungos vicepirmininkas Edvardas Trusevičius, paklaustas, kaip vertina Lenkijos valdančiųjų poziciją Briuselio atžvilgiu, tikino, esą kaimyninė šalis išdrįso pasakyti tai, ko nesugebėjo kiti.
„Atrodo, kad Lenkija ryžosi ištarti tai, ko nedrįso pasakyti kiti dviejų greičių Europos priešininkai. Pastaruoju klausimu iki šiol aiškaus sutarimo nėra ir gali atrodyti, kad po „Brexit“ ne visos pamokos yra išmoktos.
Dar reikia pasimokyti gerbti visų valstybių narių nuomonę, kad egzistuotų realus, o ne deklaratyvus lygiateisiškumas.
Europos biurokratai dažnai rodo, kad jie neva geriau mato ES perspektyvas“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo E.Trusevičius.
Pasak jo, pastaruoju metu euroskeptikų daugėja ne tik dėl nacionalizmo apraiškų įvairiose valstybėse, bet ir dėl perspektyvos po 2020 metų.
„Gali apskritai kilti minčių, kam reikalinga tokia ES, jei ji tik diktuoja sąlygas, duoda nurodymus, bet į nacionalinės valstybės nuomonę nelabai įsiklausoma.
Kad ir kaip tai nemaloniai skambėtų, perspektyva ES nebeaiški ir dėl struktūrinių fondų.
Gali kilti minčių, kam iš viso reikia narystės ES, jei struktūrinės paramos nebėra, o likę tik įsipareigojimai. Ateities perspektyvos miglotos“, – svarstė Lietuvos lenkų sąjungos vicepirmininkas.
Siekia asmeninės naudos
Vilniaus universitete studijuojantis lenkų tautinės mažumos atstovas Kamilis pripažįsta stebintis įvykius Lenkijoje ir manantis, kad J.Kaczynskis, įsiveldamas į diskusiją su Briuseliu, siekia sustiprinti savo pozicijas.
„J.Kaczynskio veiksmai, mano manymu, yra labai apgalvoti. Atrodo, jie pasirodė kvailai, kai paaiškėjo, kad vieninteliai nebalsavo už D.Tuską.
Tačiau iš tikrųjų jie tik labiau sustiprino savo rinkėjų pasitikėjimą TTP, – su „Lietuvos rytu“ savo įžvalgomis dalijosi Kamilis. – Skaitau Lenkijos žinias, domiuosi įvykiais.
Akivaizdu, kad ši situacija pasisuko TTP naudai. Dabar D.Tuskas tapo dar didesniu priešu, dar labiau galima akcentuoti, kad Europa nori pakenkti Lenkijai.
TTP aiškina rinkėjams, kad štai mes vieninteliai nebijome pasakyti, kaip yra, nebijome prieštarauti ir rodyti savo identiteto, laikytis tvirtos pozicijos.“
Kamilis neslepia: tokie politiniai Lenkijos valdančiųjų žaidimai nuvilia ir kelia didelį nerimą.
„Demagogija, nuolatinis smegenų plovimas per valstybinę televiziją, kartojimas, kad mes, tikri lenkai, savo papročius gerbiantys krikščionys, kovojame prieš juos, europiečius, ištvirkusius ir amoralius.
Kiekvieną laimėjimą ir pralaimėjimą galima įpakuoti į tą pačią kovos pakuotę ir rinkėjai ją su malonumu nupirks ir suvartos“, – įsitikinęs Kamilis.
Pasak jo, tokią retoriką neretai vartoja ir lenkų tautinei mažumai Lietuvoje siekianti atstovauti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su savo lyderiu Valdemaru Tomaševskiu priešakyje.
„Nesvarbu, ar V.Tomaševskis laimi, ar pralaimi, jo retorika yra tokia pat: kovojome, parodėme, kad nepasiduodame, kad galime, o kartu mes – jėga“, – kalbėjo Kamilis.
Grėstų politinė savižudybė
Antrajai kadencijai EVT pirmininko poste perrinktas D.Tuskas tikino suprantantis, kodėl kai kurios šalys nori dviejų greičių Europos, o kitos tam priešinasi. Tokia ES ateitis įmanoma, bet jis sieksiąs visų šalių narių vienybės.
Ne kartą Lenkijos valdančiųjų kaltintas dėl savo šalies interesų išdavimo D.Tuskas kartojo, kad stengsis užtikrinti gerus santykius tarp Lenkijos ir ES institucijų.
Tačiau jo gimtojoje šalyje nuotaikos ne tokios optimistinės. Įtampa tarp Briuselio ir Varšuvos akivaizdi. Kartais girdėti net kalbų apie galimą ES sprendimų blokavimą, priešinimąsi.
Vis dėlto „TVN24“ apžvalgininkas profesorius Aleksanderis Smoleris tikino, kad nei J.Kaczynskis, nei kas kitas iš jo partijos, nepaisant nepasitenkinimo Bendrija, neturi kitos išeities – tik pakartoti, kad šalis neplanuoja išstoti iš Bendrijos.
Pasak profesoriaus, net 80 proc. lenkų remia Lenkijos buvimą ES, todėl bet kokios TTP lyderio kalbos apie išstojimą būtų „politinė savižudybė“.
„Europos vizija, apie kurią kalba J.Kaczynskis, pasmerkia Lenkiją izoliacijai, jei ne dar blogiau“, – komentavo A.Smoleris.
Nors pats TTP lyderis ne kartą pabrėžė, kad nėra prorusiškas ir nenori kenkti Vakarams, po įsisukusio konflikto su Briuseliu į jo pusę skriejo būtent tokie kaltinimai.
Pasak A.Smolerio, negalima kalbėti, kad J.Kaczynskis veikia Rusijos prezidento Vladimiro Putino naudai: „Bet be abejonės jo veiksmai palankūs tiems, kurie norėtų susilpninti ES.“
