Romoje susirinkę 27 Europos Sąjungos šalių lyderiai šeštadienį paminėjo Bendrijos įkūrimo 60-ąsias metines ir atnaujino savo įsipareigojimus bendrai ateičiai.
Nors bloką yra apėmusi krizė, o šiame viršūnių susitikime nedalyvauja pasitraukti iš ES nusprendusi Didžioji Britanija, lyderiai pasirašė naują Romos deklaraciją: praėjus šešiems dešimtmečiams po ceremonijos, per kurią šešios šalys steigėjos priėmė Romos sutartį, davusią pradžią tuometei Europos Ekonominei Bendrijai (EEB).
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį, minint Europos Sąjungos įkūrimo sutarčių 60-ąsias metines, paragino Bendrijos lyderius ryžtingai vesti žemyną iš krizės.
„Šiandien įrodykite, kad esate Europos lyderiai, kad galite pasirūpinti didžiu palikimu, prieš 60 metų paveldėtu iš Europos integracijos lyderių“, – savo kalboje sakė buvęs Lenkijos premjeras.
Lietuva nori būti priešakyje
Europos Sąjungoje diskutuojant apie „kelių greičių“ Europą, Lietuvos prezidentė teigia, kad Lietuva nori būti Bendrijos priešakyje. Tai ji pareiškė Romoje prieš pasirašant deklaraciją dėl Europos Sąjungos ateities.
„Aš manau, kad kur bus Lietuva, priklausys nuo pačios Lietuvos, todėl kad mes patys sprendžiame, kokios Europos mes norime, kur norime būti ir su kuo norime būti. Ir aš įsitikinusi, kad Lietuva žino, kur ji nori būti – nori būti su priekyje esančiais, priekyje bėgančiais, nes mes bėgome nuo tam tikrų grėsmių, atbėgome, kur norėjome ir, manau, mūsų interesas – kurti Europos ateitį tokią, kokios mes norime“, – šeštadienį Romoje LRT televizijai sakė D.Grybauskaitė.
Minėdami Europos Sąjungos šešiasdešimtmetį, Europos šalių vadovai šeštadienį Romoje pasirašo deklaraciją dėl bendrijos ateities. ES lyderiai Italijos sostinėje sieks demonstruoti pasiryžimą kurti bendrą ateitį, nepaisant ES užgriuvusių krizių bangos ir būsimų skyrybų su Britanija.
Vienybės idėja nebežavi
Įskaudinti planuojamo Didžiosios Britanijos išstojimo, Europos Sąjungos vadovai pradėjo savaitgalio „piligriminę kelionę“ Romoje, tikėdamiesi, kad apsilankymas jų projekto lopšyje kažkaip pagelbės vėl atrasti jaunystės šaltinį.
Pastaruoju metu vis labiau atrodo, kad ateityje bus mažiau vienybės ir daugiau tokių sprendimų, kai narių grupės, susidūrusios su kitų pasipriešinimu tam tikrais klausimais, pirmyn judės atskirai, naujienų agentūrai „Associated Press“ pasakojo Liuksemburgo – vienos iš ES įsteigusių valstybių – premjeras Xavier Bettelis.
Šeštadienį sukanka 60 metų nuo Romos sutarties pasirašymo, kuriuo šešios valstybės suformavo bendriją, galiausiai išaugusią iki 28 narių. Tačiau didžiausia nesėmė ES istorijoje laukia kitą savaitę, kai Didžioji Britanija oficialiai pradės derybas dėl išstojimo.
„Vis artimesnė sąjunga“ – tokia ilgą laiką buvo ES mantra, siekiant sukurti vientisą žemyną ir galingą ekonominę bei politinę mašiną. Tačiau be skyrybas planuojančios Didžiosios Britanijos, dabar ir kitos valstybės dairosi santykių, kai „drauge gyvenama atskirai“.
ES viršūnių susitikimas Romoje žada vienybę, tačiau gali atverti naują istorijos puslapį – šalys gali imti trauktis nuo vienybės link praktiškesnio kelio: dalinių aljansų tam tikrais klausimais.
„Mieliau matyčiau dviejų greičių Europą nei aklagatvį ir jokio greičio“, – teigia X.Bettelis. Paprastai tariant, vietoje to, kad per jėgą laikytumėmės už rankų, X.Bettelis Europai mato tokią ateitį: „Kai šalis sako „nenoriu“, aš galiu atsakyti: „Na, tiek to. Nestabdyk manęs. Leisk man eiti pirmyn su kitais“.
Jis sakė, kad ši idėja, kurią pirmiausia pasiūlė Liuksemburgas, Belgija ir Nyderlandai, vystoma toliau.
„Pradžioje mes su Beniliuksu buvome vieni. Tuomet buvo šalis po šalies, nes pamatėme, kad kai kurios valstybės stengėsi mus paimti įkaitais“, – tvirtino Liuksemburgo premjeras, konkrečiai turėdamas omenyje Lenkijos vyriausybę, kuri prieš dvi savaites siekė sužlugdyti viršūnių susitikimą, atsisakydama pritarti jo išvadoms, nes kitos 27 valstybės dar vienai Europos Vadovų Tarybos pirmininko kadencijai paskyrė Donaldą Tuską.
„Ar galite įsivaizduoti? 27 ar 28 aplink stalą sėdinčios valstybės, kurių kiekviena dėl paskyrimo ar dėl nepritarimo sakiniui, atsisako pritarti ir užblokuoja Europą ir 500 milijonus piliečių“, – sakė X.Bettelis.
Lenkija, kuri atrodo pasirengusi perimti Didžiosios Britanijos, kaip labiausiai užsispyrusios narės, vaidmenį, norėjo daugiau patikinimų, kad visi jos reikalavimai bus vykdomi, ir tekstui pritarė tik penktadienį, viršūnių susitikimo išvakarėse.
Nepasitenkinimą reiškia ir Graikija, nukentėjusi nuo finansų krizės ir griežtų sąlygų, kurias jai įvedė 19 euro zonos valstybių.
„Tai ne mūsų Europa, – Romoje tvirtino premjeras Aleksis Cipras. – Norime pakeisti šitą Europą, norime tarti „ne“ baimės, bedarbystės ir skurdo Europai ir ištarti „taip“ mūsų socialiniais poreikiais besirūpinančiai Europai“.
Pasirašys Romos deklaraciją
Šeštadienio ceremonijos kulminacija bus Romos deklaracijos pasirašymas – šiame dokumente numatytas kelias pirmyn. Tačiau šiam dokumentui, kurį daugelis laiko nekenksmingu pareiškimu, kuriuo siekiama suburti visas valstybes nares, priešinosi mažiausiai dvi valstybės. Kaip tik šis nerimas dėl paralyžiaus ir paskatino ES ieškoti kitų išeičių.
Dabar lyderiai su nerimu žiūrės į Prancūziją. Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o kadencija baigiasi gegužę, o rinkimus gali laimėti kraštutinių dešiniųjų kandidatė ir dar viena euroskeptiška populistė Marine Le Pen.
Rugsėjo mėnesį rinkimai vyks Vokietijoje, kur veiksniu gali tapti kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietija“ (AfD) .
Net Italijoje, dar vienoje ES steigėjoje, apklausos rodo, kad didžiausią populiarumą turi „Penkių žvaigždučių“ judėjimas, kurį įsteigė komikas Beppe Grillo ir kuris nori surengti referendumą dėl šalies pasitraukimo iš euro zonos. Judėjimas griežtai kritikuoja daugelį su ES susijusių dalykų.
Europos Parlamento narė Laura Agea mano, jog tai, ko ES įkūrėjai siekė 1957 metais pasirašyta sutartimi, apvirto aukštyn kojomis.
„Tai visiškai priešinga. Sukurta rinka, kuri tikrai nėra vieninga“, – tvirtino L.Agea, turėdama omenyje finansinės krizės sukurtus skirtumus tarp Šiaurės ir Pietų.
Didele dalimi simboliniai šio savaitgalio įvykiai to nepakeis, teigė „Penkių žvaigždučių“ judėjimo narys Luigi Di Maio, kuris yra ir Italijos Deputatų Rūmų vicepirmininkas.
