Pasaulio sveikatos organizacija ypač pavojingomis, atspariomis antibiotikams yra paskelbusi šešias bakterijas. Viena jų – „Naujasis Delis“ ėmė atakuoti kaimyninę Lenkiją.
Šia bakterija jau užsikrėtė mažiausiai 2,3 tūkst. lenkų.
Blogiausia, kad bakterijos židiniais dėl nepakankamo higienos reikalavimų laikymosi yra tapę keliasdešimt ligoninių.
Sekite lrytas.lt pasaulio naujienas „Facebook“!
„Jokioje Europos Sąjungos valstybės sostinėje, išskyrus Varšuvą, nenutiko taip, jog bakterijos „Naujasis Delis“ židiniai įsisuktų į daugumą ligoninių“, – pareiškė Valstybinio vaistų instituto Molekulinės mikrobiologijos katedros vedėjas profesorius Marekas Gniadkowskis.
Nenumalšino protrūkio
Medicinos ekspertai dėl staigaus bakterijos protrūkio jau prieš metus ragino skelbti epidemijos pavojų, bet siekdama išvengti panikos tokį sprendimą Sveikatos apsaugos ministerija vis atidėliojo.
Užtat prieš metus Varšuvoje buvo sudaryta speciali valstybinė komisija kovai su bakterijos „Naujasis Delis“ židiniais sostinės ligoninėse. Po pusmečio komisija pranešė daugumą židinių sostinėje likvidavusi arba izoliavusi.
Vis dėlto epidemiologų tai nenuramino, mat bakterijos židiniai išplito po visą šalį, o susirgimo atvejų toliau daugėja.
Valstybinės antibiotikų apsaugos programos ekspertas, Epidemijų ligoninėse draugijos pirmininkas Tomaszas Ozorowskis teigė, kad tikrasis užsikrėtimo mastas Lenkijoje yra keleriopai didesnis, nes ligoninės nedaro brangių tyrimų ir nepraneša apie visus susirgimo atvejus.
Mokslų daktaras kaltino ministeriją, kad ji į problemą žiūri pro pirštus ir neinformuoja visuomenės apie pavojų.
„Užsikrėtimas Lenkijoje plečiasi kaip lavina, kurią bus labai sunku sulaikyti. Tai gali tapti viena rimčiausių epidemiologinių situacijų Europoje“, – tvirtino T.Ozorowskis.
Atspari antibiotikų poveikiui
Mokslų akademijos Mikrobiologijos komiteto vadovė profesorė Waleria Hryniewicz išplatino viešą kreipimąsi į ligoninių personalą ir minėtos bakterijos išplitimą įvardijo kaip „precedento neturintį įvykį“ ir „didžiausią ligšiolinį epidemijos pavojų“.
Beje, Lenkijos medikai su šia bakterija pirmą kartą susidūrė 2011 metais, kai iš komandiruotės Afrikos valstybėje Konge grįžęs vyriškis susirgo plaučių uždegimu, o jokie antibiotikai negalėjo įveikti ligos.
Po tyrimų paaiškėjo, kad vyriškis apsikrėtė bakterija Klebsiella pneumoniae NDM, kitaip vadinama „Naujuoju Deliu“.
Pavadinimas atsirado, kai pirmą kartą 2008 metais ji buvo aptikta Indijos sostinės ligoninėje gulinčio paciento organizme.
Ši bakterija pavojinga tuo, kad sugeba paskleisti geną, kuris lemia atsparumą antibiotikams ir kitoms bakterijoms, sukeliančioms tokias ligas kaip dizenterija ir cholera.
Į žmogaus organizmą patekusi bakterija apsigyvena virškinimo sistemoje ir gali joje išbūti net keletą metų. Jeigu žmogaus organizmas stiprus, bakterija savo mirtį nešančių savybių gali neparodyti, bet toks žmogus tampa bakterijos platintoju.
Ligonį gali pražudyti
Į seno, ligoto ar po operacijos nusilpusio žmogaus organizmą patekusi bakterija gali tapti mirties priežastimi. Susirgusiam plaučių, šlapimo takų ir kitomis uždegiminėmis ligomis ligoniui nepadeda jokie antibiotikai.
Gydytojai tokiu atveju gali vien stebėti ligos eigą ir tikėtis, kad žmogaus organizmas bus atsparus ir pats įveiks negalavimus.
Mokslininkai spėja, kad bakterijos susiformavimą lėmė per didelis antibiotikų kiekis žmonių organizme, susidaręs dėl neatsakingo šių vaistų vartojimo.
Antibiotikai dažnai vartojami ne tik dėl negalavimų, kartais nebūtinai rimtai susirgus, – jų gaunama ir su maistu. Antibiotikais piktnaudžiauja tiek ūkininkai, tiek maisto gamintojai.
Bakterijos suaktyvėjimą gali nulemti tai, kad dalis uždegiminėmis ligomis susirgusių žmonių neišsigydo jų iki galo ir taip atveria kelią bakterijai daugintis.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo antibiotikams atsparių bakterijų pernai mirė apie 700 tūkst. žmonių, o 2020 metais tai gali tapti 10 mln. žmonių mirties priežastimi.
Lenkijoje 2013 metais ši bakterija buvo nustatyta 105 ligoniams, po dvejų metų jau 1100, o dabar kas mėnesį užsikrečia apie 400 asmenų.
Dėl židinių ligoninėse ekspertai kaltina prastą medikų higieną, mažą izoliacinių palatų skaičių ir tai, kad taupumo sumetimais atliekama mažai tyrimų.
Dėl to išsiaiškinami ne visi susirgimo atvejai, o tokie asmenys tampa ligų platintojais.
