„Kaip ten dėl tos Katalonijos?“ – dažnai manęs klausia lietuviai. Kartais apie Katalonijos norą atsiskirti nuo Ispanijos išgirstantys žmonės stebisi, kad kalbos dėl skyrybų trunka taip ilgai.
Ir kad, kaip iš šalies atrodo, nieko konkretaus katalonai vis dar nenuveikė. Tačiau šiuo metu tarp Madrido ir Barselonos vyksta kova.
Buvusiam generaliteto prezidentui Arturui Masui neseniai Konstitucinis tribunolas uždraudė dvejus metus eiti viešąsias pareigas už tai, kad jis surengė, Ispanijos akimis, nelegalią apklausą 2014 metais.
Už tą pačią nuodėmę bausmė teko ir kitiems tuometinės Katalonijos valdžios nariams. Konstitucinis teismas nagrinėja ir dabartinės Katalonijos parlamento pirmininkės Carme Forcadell bylą, kuri jai iškelta dėl leidimo parlamente svarstyti planą dėl nepriklausomybės.
Ar referendumas pavyks?
Katalonai nori balsuoti dėl atsiskyrimo referendume, bet Madridas tvirtina, kad plebiscitas nepriklausomybės klausimu prieštarauja konstitucijai.
„Referendumo nebus“, – nukirto Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy.
Tuo metu Katalonijos parlamentas, kurio daugumą sudaro nepriklausomybės šalininkai, praėjusią savaitę patvirtino 2017 metų biudžetą, į kurį buvo įtrauktos išlaidos referendumui.
Vadinasi, regiono valdžia yra pasiryžusi referendumą surengti dar šįmet. Nors oficialios datos dar nėra, kalbama, kad jis turėtų įvykti rugsėjo mėnesį.
Ar katalonams pavyks surengti Ispanijos konstitucijai prieštaraujantį referendumą?
Kokių priemonių imsis Madridas tam sustabdyti?
Šie du klausimai Katalonijos žiniasklaidoje skamba kiekvieną dieną po kelias dešimtis kartų.
Tačiau nei nepriklausomybės siekiantys Katalonijos politikai, nei Ispanijos vadovai kol kas nenori atskleisti savo kortų.
Gundė investicijomis
Ispanijos vyriausybė šią savaitę žengė pirmąjį žingsnį. Ispanijos premjeras M.Rajoy Barselonoje susitiko su Katalonijos ir Ispanijos verslo atstovais ir pažadėjo katalonams daugiau investicijų.
Iki 2020 metų Madridas ketina regione investuoti 4,2 milijardo eurų.
„Mes norime kalbėtis ir tartis su katalonais. Bet derybos gali vykti tik tuo atveju, jei jie nesikėsins laužyti įstatymų“, – Barselonoje pareiškė M.Rajoy.
Toks pasiūlymas katalonų valdžios netenkina, nes Katalonijos atsiskyrimas nuo Ispanijos priklauso ne tik nuo Madrido investicijų.
„Madridas bando mus sugundyti tuo, ką jau seniai mums yra skolingas“, – taip M.Rajoy pasiūlymą komentavo Katalonijos politikos apžvalgininkai.
Ispanijos ministras pirmininkas nekalbėjo apie daugelį katalonams rūpinčių dalykų. Apie nuostolingą Katalonijos geležinkelių veiklą ir nuolat siaubingai vėluojančius traukinius. Apie tai, kad dėl Madrido užsispyrimo Barselonos oro uostas vis dar neturi tarpžemyninių skrydžių, nes Ispanijos vyriausybė yra pasirašiusi 20 sutarčių su įvairiomis oro linijomis, kurios įpareigoja jas skristi per Madrido oro uostą.
Apie tai, kad katalonai nori turėti tokią pat fiskalinę sutartį kaip ir Baskija. Ir apie tai, kad jie pasiryžę nuspręsti savo ateitį balsuodami.
Įtampa ir toliau augs
Nors Ispanijos ministro pirmininko vizitas nuvylė Katalonijos visuomenę, jo atvykimą po ilgos pertraukos į Kataloniją daugelis suprato kaip pasirengimą tolesniems įvykiams, nes įtampa dar labiau augs.
„Ateis akimirka, kai Katalonijos parlamentas privalės nepaklusti Ispanijos valdžiai, nes susitarimo dėl referendumo nebus. Tuomet M.Rajoy galės tvirtinti, kad Katalonijai siūlė tartis“, – tikino Katalonijos radijo laidų vedėja Monica Terribes.
Anot jos, netolimos ateities scenarijus visiškai neaiškus: „Mums, žurnalistams, atėjo sunkūs laikai. Prieš kiekvieną pokalbį jau žinai, kad valdžios atstovai nepasakys nieko nauja. Jie tiesiog negali atskleisti savo kortų.“
Visi žino, kad, vos tik paskelbus referendumo surengimą, jį uždraus Ispanijos konstitucinis teismas.
Tuomet pagrindiniams nepriklausomybės proceso veikėjams, Katalonijos vadovams, gresia nušalinimas nuo pareigų.
Kas toliau? Tai norėtų sužinoti visi. Teigiama, kad parlamentas bandys pirma sukurti teisinį rėmą, kuris leistų surengti referendumą. Ar šis triukas pavyks, neaišku.
Ispanija savo ruožtu gali pasitelkusi Konstitucinį tribunolą ne tik nušalinti dabartinius valdininkus, bet ir turi teisę netgi įšaldyti Katalonijos autonomiją.
Kaip elgsis Ispanijos valdžia, bus aiškiau tik tuomet, kai Katalonijos parlamentas oficialiai paskelbs referendumo datą ir pasirašys jo rengimo dokumentą.
