Marine Le Pen finišo tiesiojoje griežtina toną

Kalbėdama beveik 5 tūkst. šalininkų šalies pietuose esančiame Marselyje, kur antradienį buvo areštuoti du prancūzai, įtariami planavę įvykdyti ataką per rinkimus, partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė sakė: „Šiuos baisius islamo terorizmo nuodus smerkiau nuo savo kampanijos pradžios, bet nė vienas iš mano varžovų nenori diskutuoti šia tema. Jie norėjo tylėti apie šią problemą, užgniaužti ją, neprisileisti jos – tarsi žmonės, sušluojantys dulkes po kilimu.“

„Kiti kandidatai tyli iš gėdos – gėdos, jog priklauso ar net vadovavo vyriausybei, nieko nepadariusiai, kad sumažintų šią grėsmę, ir net sukūrusiai sąlygas šiai rykštei augti“, – sakė ji mitinge, per kurį buvo imtasi sustiprintų saugumo priemonių.

Maždaug 500-ams žmonių surengus protestą prieš M.Le Pen ir pabandžius žygiuoti į mitingo vietą, policija panaudojo ašarines dujas ir areštavo keturis asmenis. Kai kurie protestuotojai svaidė įvairius daiktus ir pirotechnikos užtaisus.

„Per kampaniją teroro aktų visoje Europoje padaugėjo, – sakė 48 metų M.Le Pen. – Čia, Marselyje, du fanatikai buvo areštuoti nespėję įvykdyti šlykščių nusikaltimų.“

M.Le Pen ne vienus metus „Nacionalinio fronto“ populiarumą stengėsi didinti akcentuodama kasdienius klausimus, bet paskutinėmis prezidento rinkimų kampanijos dienomis grįžo prie partijos pagrindinių temų – imigracijos ir nacionalinės tapatybės.

Trečiadienį interviu televizijai BFM ji pakartojo, kad smarkiai apribotų imigraciją, sugriežtintų Prancūzijos pilietybės įgijimo sąlygas ir imtųsi griežtų priemonių prieš įtariamus islamistus.

Apklausos rodo, kad M.Le Pen, 39 metų centristo Emmanuelio Macrono, buvusio konservatorių premjero Francois Fillono ir kraštutinių kairiųjų atstovo Jeano- Luco Melenchono pozicijos prieš pirmąjį rinkimų ratą šį sekmadienį yra apylygės.

Trečiadienį paskelbti naujos apklausos rezultatai parodė, kad E.Macroną remia 23 proc., o M.Le Pen – 22,5 proc. respondentų. Abiejų kandidatų palaikymas šiek tiek sumažėjo.

Kita vertus, F.Fillono padėtis pagerėjo: jį remia 19,5 proc. apklaustųjų. 19 proc. respondentų sakė palaikantys E.Melenchoną.

Du kandidatai, pirmajame rate surinkę daugiausiai balsų, gegužės 7 dieną varžysis antrajame rate.

FN ekspertas Jeanas-Yves'as Camus naujienų agentūrai AFP sakė, kad M.Le Pen finišo tiesiojoje grįžo prie „pagrindinių dalykų, ypač imigracijos“.

„Grįžta prie pagrindų, – sakė jis. – „Nacionalinio fronto“ vadovybė nusprendė visu greičiu judėti kraštutinių dešiniųjų rinkėjų link.“

Penktoje vietoje pagal populiarumą esantis kandidatas Benoit Hamonas per mitingą Paryžiuje pabandė suteikti postūmį savo kampanijai.

B.Hamonas paragino rinkėjus „pabusti, nes tik jūs galit išvengti košmaro Prancūzijai“.

Po virtinės islamistų įkvėptų išpuolių Prancūzijoje ir dviejų vyrų, kurie vaizdo įraše prisiekia ištikimybę „Islamo valstybei“ (IV), arešto saugumas vėl atsidūrė dėmesio centre.

Įtariamųjų – 23 metų Clement'o Bauro ir 29 metų Mahiedine'o Merabet – bute buvo rasta ginklų ir sprogmenų.

E.Macronas trečiadienį per mitingą sakė, kad yra vienintelis kandidatas, galintis užtikrinti savo tėvynainių saugumą, ir pažadėjo „susekti visus, kas atakavo mūsų šalį arba planuoja tai padaryti“.

M.Le Pen tvirtino, kad jos pasiūlymai, tokie kaip visų teistų ar radikalizuotų užsieniečių išvarymas, būtų padėję užkirsti kelią kai kurioms iš tų atakų, kurios nuo 2015 metų pareikalavo daugiau kaip 200 gyvybių.

Kairiosios pakraipos laikraštis „Le Monde“ rašė, kad šis pareiškimas absurdiškas, ir pažymėjo, kad dauguma tų užpuolikų buvo prancūzai, daugeliu atvejų anksčiau nepakliuvę į specialiųjų tarnybų akiratį.

„Negalima siekti balsų naudojantis mirusiaisiais. Tai tarsi moralinė raudona linija“, – rašė laikraštis.

Apklausos rodo, kad Prancūzijos rinkėjams kol kas labiau rūpi nedarbas ir jų perkamoji galia, o ne terorizmas ar saugumas, bet analitikai perspėja, kad kraujo praliejimo atveju tai greit pasikeistų.

Kai kurie analitikai Prancūzijos rinkimus vadino ir tam tikru referendumu dėl Europos Sąjungos. M.Le Pen siūlo referendumą dėl Prancūzijos narystės Bendrijoje ir atsisakyti euro.

Antradienį vakare prieš interviu ji pareikalavo, kad televizija TF1 pašalintų fone kabėjusią ES vėliavą.

Tačiau jos euroskeptiškas oponentas J.L.Melenchonas antradienį vakare stengėsi švelninti savo poziciją ir pareiškė, kad nesiekia panaikinti ES ir euro, nors daug metų kritikuoja šį „ultraliberalų“ prekybos bloką.

„Netikėkite, ką jie jums sako, kad „jis nori pasitraukti iš Europos, euro zonos.“ Surimtėkim“, – sakė jis šalininkams.

Vis dėlto šis komunistų remiamas kandidatas žadėjo iš naujo derėtis dėl kai kurių bloko sutarčių.

Apklausos rodo, kad dauguma prancūzų remia ES ir eurą.

Šie prezidento rinkimai yra labiausiai neprognozuojami per kelis dešimtmečius. Be to, jie vyksta Jungtinei Karalystei nusprendus išstoti iš ES ir Donaldui Trumpui laimėjus JAV prezidento rinkimus.