Prezidento Francois Hollande’o vyriausybėje ekonomikos ministro postą užėmęs 39 metų E.Macronas sekmadienį gavo 23,8 proc. visų rinkėjų palaikymo.
Už antrojoje vietoje likusią partijos „Nacionalinis frontas“ lyderę Marine Le Pen balsavo 21,5 proc. prancūzų. Abu kandidatai grumsis antrajame prezidento rinkimų ture, kuris vyks gegužės 7-ąją.
Pirmojo turo rezultatai įplieskė neramumus Paryžiuje – prieš M.Le Pen ir E.Macroną protestuojantys demonstrantai susigrūmė su policija. Pareigūnams teko juos tramdyti ašarinėmis dujomis.
Iš viso buvo sulaikyta daugiau nei 140 žmonių.
Tai buvo pirmas kartas per šešis dešimtmečius, kai į antrąjį prezidento rinkimų turą nepateko Prancūzijos pagrindinių kairiųjų ir dešiniųjų partijų – respublikonų ir socialistų – kandidatai.
„Prancūzijos prezidento rinkimai atspindi pokyčius Europoje: tradicinė kairė ir dešinė silpsta, – „Lietuvos rytui“ teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis. – Prancūzijoje matyti nusivylimas tradicine politika, ir tai nėra vien šios šalies fenomenas. Kitur Europoje irgi vyksta panašūs reiškiniai.“
Rinkimų baigtis aiški?
E.Macronas laikomas tikėtinu antrojo prezidento rinkimų turo laimėtoju ir savo pergale taip pat beveik neabejoja.
„Viliuosi po dviejų savaičių tapti Prancūzijos prezidentu. Noriu tapti patriotų, kuriems grasina nacionalistai, prezidentu“, – sekmadienį kalbėjo politikas.
Tiesa, pergalę švęsti dar per anksti.
Jaunajam kandidatui gali iškilti įvairių kliūčių – ypač tada, jei prancūzai nutartų, kad neverta gaišti laiko einant į rinkimų apylinkes.
„Išvedus skirtingų apklausų vidurkį, antrajame ture E.Macronas turėtų gauti apie 60 proc. balsų. Tačiau pergalės tikimybė ir rezultatas yra du skirtingi dalykai, – aiškino M.Jastramskis. – Kas galėtų padėti M.Le Pen?
Rinkimuose matomas efektas, kai visi mano, kad rinkimų baigtis yra aiški, ir dalis žmonių neina balsuoti. E.Macronui tai gali būti pavojinga.“
Tačiau M.Jastramskis pabrėžė, kad jei gegužės 7-ąją Prancūzijos rinkėjai aktyviai balsuos ir neįvyks kokių nors drastiškų pokyčių, E.Macronas vis dėlto turėtų nuskinti pergalę.
„Tikėtis M.Le Pen pergalės antrajame ture labai sudėtinga“, – tvirtino M.Jastramskis.
Gavo milžinišką palaikymą
Remti E.Macroną kitame ture ragino daugybė įtakingų politikų, įskaitant jo priešininką – į korupcijos skandalą įklimpusį respublikoną Francois Filloną, už kurį balsavo 19,9 proc. rinkėjų.
Tą pat daryti ragino ir socialistas Benoit Hamonas, kuris patyrė triuškinantį pralaimėjimą, mat už jį balsavo vos 6,4 proc. prancūzų.
Balsuoti už E.Macroną dar skatino Prancūzijos ministras pirmininkas Bernard’as Cazeneuve’as ir anksčiau šias pareigas ėjęs Alainas Juppe.
Be to, E.Macronui paskambino ir jį pasveikino dabartinis šalies prezidentas F.Hollande'as.
Tačiau prezidento rinkimuose ketvirtojoje vietoje likęs komunistų remiamas Jeanas Lucas Melenchonas, gavęs 19,6 proc. balsų, neketina remti nei E.Macrono, nei M.Le Pen.
J.L.Melenchonas buvo vienintelis iš pagrindinių kandidatų, kuris teigė netikintis rinkimų naktį paskelbtais apklausų duomenimis ir vis dar vylėsi laimėti.
Kils problemų su parlamentu
Ar prezidentu taptų M.Le Pen, ar E.Macronas, jiems abiem kils iššūkių bendradarbiaujant su parlamentu, kurio rinkimai vyks jau netrukus – birželio mėnesį.
Koją kandidatams gali pakišti tai, kas jiems padėjo sužavėti rinkėjus, – faktas, kad jie neatstovauja sisteminėms partijoms.
„Tai, kiek E.Macronas arba M.Le Pen galės įgyvendinti savo pažadus, priklausys nuo to, kokia bus dauguma parlamente, – sakė M.Jastramskis. – Atrodo, kad jiems teks griebtis diplomatijos, nes jie nesiremia nei socialistais, nei respublikonais.“
Politologas pabrėžė, kad Prancūzija yra pusiau prezidentinė respublika, todėl parlamento dauguma pasiskiria savo ministrą pirmininką, kuris gali oponuoti prezidentui.
Tokiu atveju, jei prezidentui nepavyktų draugiškai susitarti su parlamentarais, jo galia ir įtaka būtų smarkiai apribota.
