Trečiadienį vakare eteryje surengtuose debatuose paskutinį kartą prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus vienas kitam į atlapus kibo centristas Emmanuelis Macronas ir jo priešininkė – kraštutinių dešinių pažiūrų Marine Le Pen, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis BBC ir „The Guardian“.
Bet po įtemptų dviejų su puse valandų, per kurias kandidatai apsikeitė daugybe įžeidimų ir vienas į kitą laidė kritikos strėles, namuose per televiziją debatus stebėjusiems 16,5 mln. prancūzų geresnį įspūdį paliko E.Macronas. Jį geriau nei konkurentę įvertino net 63 proc. žiūrovų.
Bandė suvilioti rinkėjus
Per debatus abu kandidatai turėjo aiškų tikslą: į savo pusę patraukti apie 18 proc. visų rinkėjų, kurie vis dar neapsisprendę, už ką balsuos. Tai padaryti – sudėtinga.
Paskelbus pirmojo rinkimų turo nugalėtojus E.Macroną ir M.Le Pen, Prancūzijoje į gatves patraukė rezultatais nepatenkintų žmonių būriai. Susirėmimų su policija išvengti nepavyko, jai nekart teko protestuotojus skirstyti ašarinėmis dujomis.
Nei banke po maždaug milijoną eurų kasmet uždirbdavęs politikos naujokas E.Macronas, nei antisemitišką, rasistinę ir nacistinę reputaciją turinčios partijos „Nacionalinis frontas“ kandidatė M.Le Pen nebuvo prie širdies šiems demonstrantams.
Daugumai prancūzų po paskutinių debatų prieš rinkimus susidarė įspūdis, kad E.Macronas elgėsi itin prezidentiškai – buvo ramus ir susikaupęs. O M.Le Pen dalį žiūrovų nuvylė, nes elgėsi per daug agresyviai.
Eteryje lijo įžeidimais
Debatuose kandidatai naudojosi proga įrodyti visai Prancūzijai, kodėl jų priešininkas netinkamas užimti šalies lyderio posto.
Vos per metus į politikos aukštumas su centristiniu judėjimu „En Marche!“ („Pirmyn!“) iškilęs E.Macronas negailėjo aštrios kritikos M.Le Pen.
Jis ją pavadino neapsiskaičiusia, korumpuota, pavojinga nacionaliste, kuri „kupina neapykantos“ ir „minta Prancūzijos kančiomis“.
Be to, E.Macronas perspėjo, kad M.Le Pen Prancūzijoje „sukeltų pilietinį karą, jei būtų išrinkta prezidente“.
Bet kraštutinių dešinių pažiūrų M.L.Pen, raginanti išstoti iš Europos Sąjungos bei NATO, nebuvo pėsčia.
Ji pareiškė, kad E.Macronas yra išpuikęs, išlepintas bankininkas „šaltomis akimis“, kuris slapta bendradarbiauja su islamistais.
Be to, M.Le Pen aiškino, kad E.Macronas esą vengia pažaboti terorizmą ir užsimojo „paskersti Prancūziją“ dėl ekonominių interesų.
Skirtingos šalies vizijos
Abu kandidatai vienas kitą apkaltino tuo, jog apgaudinėja prancūzus ir laiko juos idiotais.
Tačiau, anot Prancūzijos žiniasklaidos, „purvinų debatų“ nugalėtoju tapo E.Macronas.
Mat M.Le Pen nesugebėjo elgtis ramiai ir jai nepavyko patraukti rinkėjų į savo pusę, nes ji „ėmėsi provokacijų ir vengė rimtų debatų“.
Kandidatai grūmėsi dėl skirtingų Prancūzijos vizijų: E.Macronas remia globalizaciją ir pasaulietišką Prancūziją, o M.Le Pen pažiūros – priešingos.
Ji E.Macroną kritikavo, kad jis remia „nevaldomus globalizmo procesus“ ir ketina parduoti valstybės turtą daugiausia už tai pasiūliusiam pirkėjui.
Be to, debatuose ypač svarbia tema tapo terorizmas. Per dvejus metus Prancūzijoje teroristai pražudė daugiau nei 230 žmonių.
Nors M.Le Pen kaltino E.Macroną nuolaidžiavimu džihadistams, jis tikino, kad tapęs prezidentu jiems „nedarytų jokių nuolaidų“.
E.Macronas taip pat perspėjo, kad M.Le Pen ketinimai uždrausti religinius simbolius, pavyzdžiui, musulmoniškas skaras, tik padėtų teroristams, nes būtų skaldoma visuomenė. Mat Prancūzijoje gyvena apie 4,7 mln. musulmonų.
„Teroristai nori, kad mes nesutartume“, – perspėjo E.Macronas.
Pliekėsi dėl Europos
Didžiausi skirtumai tarp kandidatų išryškėjo pradėjus aptarinėti ES. M.Le Pen užsimojo surengti referendumą dėl narystės Bendrijoje, o E.Macronas, priešingai, nori suartinti Paryžių ir Briuselį.
Pasak M.Le Pen, jos priešininkas leistų ekonomiškai galingai Vokietijai iš esmės valdyti Prancūziją: „Mūsų šalis bus valdoma moters – arba mano, arba Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.“
Šią savaitę surengtos apklausos rodo, kad rinkimuose E.Macronas turėtų laimėti apie 60 proc. balsų.
Paramą šiam kandidatui išreiškė daugybė įtakingų politikų, įskaitant prezidentą François Hollande’ą ir buvusį priešininką François Filloną.
