Nuo pat pradžių, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę ir Slovėnija tapo savarankiška šalimi, dvišalis valstybių bendradarbiavimas buvo labai glaudus.
Dabar atėjo laikas jį stiprinti, atsižvelgiant į saugumo padėtį tiek Baltijos šalyse, tiek Vakarų Balkanuose, kur, kaip tikino Slovėnijos Valstybės Susirinkimo vadovas M.Brglezas, „stiprėja trečiųjų šalių neigiama įtaka“.
Šią savaitę Slovėnijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas lankėsi Lietuvoje ir susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
M.Brglezas įsitikinęs, kad tiek Lietuva, tiek Slovėnija turi panašų požiūrį į Bendriją ir suvokia būtinybę išlaikyti jos vienybę.
Tai ypač svarbu po Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš ES ir sklandant abejonėms dėl Sąjungos tvirtumo.
– Vilniuje kalbėjote apie būtinybę stiprinti bendradarbiavimą tarp mažesnių šalių. Manote, kad pastarųjų balsas ES ir NATO mažai girdimas? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Brglezo.
– Bendradarbiavimą turime stiprinti suprasdami, kokia padėtis yra ES, kokius iššūkius šiame regione kelia Rusija. Taip pat suvokdami, kokia padėtis Vakarų Balkanuose, kur trečiosios šalys taip pat turi savų interesų.
Tiek Lietuva, tiek Slovėnija turi vienodą požiūrį į Bendriją, jos integraciją ir ateitį – nebijome stovėti pirmose eilėse kovodami už tas vertybes.
Todėl turime suprasti, kad glaudus bendradarbiavimas ir ES, ir NATO yra būtinas. Kitaip jėgų pusiausvyra tarp stipresnių, didesnių ir mažesnių valstybių bus nelygi.
Svarbu žinoti, kokie mūsų, mažųjų valstybių, tikslai, interesai ir kad galime tarpusavyje susitarti. Tik tuomet galėsime kovoti dėl savo interesų.
Esu labai dėkingas už mums suteiktą pagalbą kilus pabėgėlių krizei. Dabar mes siekiame padėti siųsdami savo karius į Lietuvos kaimynę Latviją. Taip suprantame solidarumą tiek su ES, tiek ir NATO šalimis.
Sutinku, kad ES reikia permainų. Manau, turime didinti valstybių integraciją, o ne žengti atgal. ES neturėtų apsiriboti tiktai bendrąja rinka. Bendrija – tai kur kas daugiau. Kai kalbame apie Europos šalių saugumą, jo negali užtikrinti tiktai bendroji rinka.
Būtina sukurti bendradarbiavimą, neleidžiantį niekam turėti veto teisės. Žinote, veto teise pasinaudoti sunku, kai esi maža šalis.
– Užsiminėte apie pabėgėlių krizę, kuri 2015-ųjų rudenį Slovėnijai iškėlė galybę iššūkių. Kaip vertinate savo šalies pastangas su ja susidoroti?
– Tuomet susidūrėme su milžiniška problema, nes esame viena iš šalių, per kurią pabėgėliai siekė keliauti tolyn į Europą. Vadinamasis Balkanų migrantų kelias buvo atidarytas.
Į Slovėniją atvyko maždaug pusė milijono pabėgėlių. Susitvarkyti su tuo nebuvo lengva. Turėjome patys imtis įvairiausių priemonių, nes bendro ES sprendimo tuo metu nebuvo. Mums padėjo ir Lietuva, už tai esame labai dėkingi.
Dėl jūsų pareigūnų, kurie padėjo kontroliuoti pasienį, tai daryti buvo lengviau. Be to, mūsų bendradarbiavimas su Kroatija leido uždaryti Balkanų migrantų kelią. Mums padėjo ir Makedonija, kuri šiuo metu pati susiduria su pabėgėlių krize. Uždaryti Balkanų migrantų kelią buvo būtina siekiant suvaldyti pabėgėlių krizę šiose šalyse.
– Tačiau ne visos problemos išspręstos. O didėjant įtampai tarp ES ir Turkijos, kuri pagrasino „užtvindyti Europą pabėgėliais“, akivaizdu, kad teks ieškoti naujų sprendimo būdų.
– Ne vienos šalies santykiai su Turkija šiuo metu labai įtempti. Ir tai nėra naudinga tokiai valstybei kaip Slovėnija.
Manau, negalime turėti priešų. Turime užmegzti dialogą, nes be jo susitarimas dėl migrantų tarp ES ir Turkijos, veikiantis kaip prevencinė priemonė Balkanų keliui atverti, neveiks.
Tuomet bus dar daugiau problemų, nei jų turime dabar.
Be to, turime imtis visų reikiamų žingsnių, kad užtikrintume Šengeno erdvės ir Europos Sąjungos šalių pasienio kontrolę. Šengeno erdvė turi būti tokia, kokia buvo anksčiau, – be vidaus sienų.
– Pabėgėlių krizė prisidėjo prie radikalių politikų pozicijų stiprėjimo Europoje. Kitais metais parlamento rinkimai vyks Slovėnijoje. Ar nesulauksime Prancūzijos, Nyderlandų scenarijaus, kur buvo iškilusi reali grėsmė, kad pagrindiniais smuikais ims griežti euroskeptikai?
– Mūsų šalyje taip pat egzistuoja populizmas. Populistų populiarumas padidėjo prasidėjus pabėgėlių krizei.
Bet nė viena iš šiuo metu parlamente esančių partijų, išskyrus kraštutinius kairiuosius, nėra euroskeptiška.
Slovėnijoje daugiau ar mažiau suprantama, kad ES yra galimybė eiti į priekį. Suprantame, kad negalime gyventi be šios struktūros. Nesvarbu, ar šalis labiau kryptų į dešinę, ar į kairę politiniame spektre.
Kitais metais mūsų šalyje vyks parlamento rinkimai. Kaip jie pasibaigs, kol kas prognozuoti sunku. Galime turėti tiek kairiųjų, tiek ir dešiniųjų vyriausybę.
Nenuostabu, kad pabėgėlių krizė sukėlė baimę ne vienam šalies gyventojui. Ir ta baimė yra neretai didesnė nei reali grėsmė.
Pasisakome už pabėgėlių perkėlimą, kvotų pasidalijimą. Nematome čia jokių problemų.
Tačiau, be abejo, susiduriame su sunkumais integruodami pabėgėlius. Stengiamės daryti viską, kas įmanoma.
Kai kurie pavyzdžiai rodo, kad mums sekasi, kiti – kad turime pasistengti labiau.
– Vilniuje kalbėjote ir apie regioninį saugumą bei Rusijos keliamus iššūkius. Atrodo, kad šiais klausimais Slovėnijos ir Lietuvos pozicija vienoda.
– Mūsų pozicija – pirmiausia pagarba tarptautinei teisei. Daugiausia tai liečia Ukrainos klausimą.
Jei buvo pasiekti Minsko susitarimai, tik jų įgyvendinimas ir gali būti pagrindas atšaukti sankcijas.
Tarptautinės bendruomenės pozicija aiški – Krymas yra okupuotas. Ir sankcijos Rusijai turi išlikti tol, kol bus įgyvendinti tarptautinės teisės reikalavimai.
Sutinkame ir dėl to, kad NATO turi užtikrinti Baltijos šalių ir kitų valstybių partnerių saugumą. Esame pasiryžę prie to prisidėti, todėl prisidedame prie Aljanso priešakinių pajėgų bataliono Latvijoje.
Kita vertus, būtina atnaujinti dialogą su Rusija. Pastaroji neretai yra ir klausimas, ir atsakymas, kaip išspręsti vieną ar kitą krizę. Negalime išvengti diskusijų su Maskva.
– Tačiau dialogo su Rusija pastaruoju metu nepavyksta užmegzti ne tik Europos lyderiams, bet ir naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, prabilusiam apie itin blogus santykius su Maskva. Galbūt susitarimas su Vladimiru Putinu yra tik nepasiekiama iliuzija?
– Rusijoje kitais metais taip pat laukia rinkimai. Iki tol galime tikėtis nemažai iracionalių sprendimų. Net neabejoju, kad V.Putinas bandys dar labiau sustiprinti savo galias Rusijoje, tačiau galiausiai susitarimas turi būti pasiektas.
ES būtina palaikyti gerus ryšius su iš Bendrijos besitraukiančia Jungtine Karalyste, taip pat Turkija ir Rusija. Reikalingas strateginis dialogas.
Vis dėlto santykiai su Rusija nėra lengvai nuspėjami. Nemažai priklauso ir nuo JAV pozicijos. Tikiuosi, kad daugiau atsakymų į šį klausimą galėsime sulaukti per artėjantį NATO šalių susitikimą.
Slovėnijos parlamentas – iš dvejų rūmų
Slovėnijos parlamentą sudaro dveji rūmai – Valstybės Susirinkimas ir Valstybės Taryba. Pirmuosiuose yra 90 narių, renkamų visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai.
88 jų renkami proporcine balsavimo sistema, pasirenkant kandidatus iš politinių partijų sąrašo. Likę du kandidatai renkami iš dviejų – Vengrijos ir Italijos – tautinių bendrijų atstovų. Jie, parlamente priimant sprendimus, susijusius su italų ar vengrų tautinėmis mažumomis, turi veto teisę.
Valstybės Susirinkimas turi generalinį sekretorių ir pirmininką. Pastarasis įprastai vadinamas Slovėnijos parlamento pirmininku.
Nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio šias pareigas eina Milanas Brglezas, atstovaujantis vos prieš trejus metus įkurtai Moderniojo centro partijai.
Nors įprastai Slovėnijoje būtent Valstybės Susirinkimas yra vadinamas parlamentu, turinčiu didžiausias teisėkūros teises, Valstybės Taryba taip pat dalyvauja leidžiant įstatymus.
Pastarąją sudaro 40 žmonių, renkamų iš įvairių socialinių, interesų grupių atstovų. 22 jų atstovauja įvairioms interesų grupėms, keturi – nekomercinę veiklą vykdančioms įmonėms ar institucijoms, keturi atstovauja darbdaviams ir tiek pat – darbuotojams. Likę Valstybės Tarybos nariai renkami iš ūkininkų, amatininkų, verslininkų bei nepriklausomų profesionalų.
Valstybės Taryba yra renkama penkeriems metams. Nuo 2012 m. gruodžio Valstybės Tarybos prezidentas – Mitja Bervaras.
