Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala portalui lrytas.lt paaiškino, kad D.Trumpo planuojamas vizitas į Lenkiją yra labai svarbus, ypač dabartinėmis aplinkybėmis.
„Tai yra tikrai reikšmingas vizitas į regioną, kuris yra labai jautrus dabartinių geopolitinių aplinkybių kontekste ir neabejotinai seka visus įvykius, susijusius su D.Trumpo kampanijos galimais ryšiais su Rusija. Vizitas taip pat yra labai svarbus simboliškai.“, – kalbėjo L.Kojala.
JAV prezidentas D.Trumpas vizito į Lenkiją metu sakys kalbą ir dalyvaus Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime. O liepos 7-8 dienomis D.Trumpas vyks į Hamburgą, kur dalyvaus „Didžiojo dvidešimtuko“ (G-20) viršūnių susitikime.
Tiesa, L.Kojala pabrėžė, kad D.Trumpo vizitas į Lenkija ne itin stebina. Mat prezidento rinkimų kampanijos metu D.Trumpas buvo susitikęs su lenkų bendruomene Amerikoje ir per kalbą pabrėžė artimą ryšį, kurį jaučia ir Lenkijai, ir regionui.
„Yra labai svarbu, kad D.Trumpas to nepamiršo ir pasinaudodamas aplinkybėmis, kai vyksta į Europą, randą progą aplankyti Lenkiją, – kalbėjo L.Kojala. – Reikia pažymėti, kad Lenkija skiria 2 proc. gynybai.
Todėl vizitas nėra atsitiktinumas: šalys, kurios neskiria 2 proc. gynybai turi gerokai mažesnes galimybes būti aplankytos D.Trumpo.“
Rytų Europos studijų centro direktorius L.Kojala teigė, kad yra įsitikinęs, jog vizito į Lenkiją metu JAV prezidentas D.Trumpas „pasakys tuos dalykus, kuriuos Baltijos šalys norėtų girdėti“.
„Manau, kad D.Trumpas pabrėš, jog Amerika yra sąjungininkė su Lenkija, tikrai pagirs ją dėl to, kad ji skiria 2 proc. gynybai. Tai yra šalis, kuri investuoja, o ne tik prašo garantijų iš Amerikos.
Be to, Lenkijoje yra ir amerikiečių karių, tai neabejotinai bus kalbama ir apie jų indelį. Girdėsime tai, ką norėtume išgirsti iš bet kurio Amerikos prezidento, ne tik iš D.Trumpo“, – portalui lrytas.lt sakė L.Kojala.
Tačiau kokios galimybės, kad ateityje D.Trumpas apsilankys Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Pasak L.Kojalos yra pakankamai daug priežasčių JAV prezidentui atvykti į Baltijos šalis, bet tikimybė, kad taip nutiks, yra maža.
„Mes visi labai norėtume, kad D.Trumpas atvyktų į Baltijos šalis. Galime rasti simbolikos vizitui, pavyzdžiui, kitąmet Lietuva, Latvija ir Estija švenčia valstybės jubiliejus. Šimtmečiai yra labai įspūdinga data.
Be to, Latvija ir Lietuva prisijungia prie Estijos 2 proc. klubo. Simbolikos vizitui yra, tačiau tai nereiškia, kad mes galime vizito tikėtis. Neabejoju, kad mūsų diplomatai visada primena, kad Baltijos šalys labai lauktų Amerikos lyderio.
Vis dėlto suvokiame, kad mes esame pakankamai nedideli ir D.Trumpas kol kas keliauja labai nedaug. Tai sumažina jo galimybes apsilankyti Baltijos šalyse, todėl turime džiaugtis, kad jis atvyks į Lenkiją.
Manau, kad tai yra žinia ir mums: tai ne tik vizitas į Lenkiją, tai vizitas į mūsų regioną“, – tvirtino L.Kojala.
Vyksta į „pafrontės“ šalį
„Manau, kad tai svarbu dviem aspektais: jis pasisako aiškiai už NATO 5-ąjį straipsnį ir kad tą pasakęs jis važiuoja į Lenkiją, kuri yra viena iš pagrindinių sąjungininkių (...) ir yra viena iš tų šalių, kuri labiausiai pasisako prieš Rusiją“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.
Jis sako, kad D.Trumpo pasirinkimas vykti į Lenkiją liepos pradžioje, prieš „Didžiojo dvidešimtuko“ (G-20) viršūnių sutikimą Vokietijoje, gali būti sąlygotas ir vidaus politikos, siekiant sumažinti įtampą parodant, jog prezidentas palaiko rytų europiečius santykiuose su Rusija. Politologas taip pat sako, kad kritikus turėtų nuraminti ir D.Trumpo penktadienį pirmąkart išsakytas pareiškimas, jog jis remia 5-ąjį NATO straipsnį, numatantį kolektyvinę gynybą,
„Galima sakyti, kad tai yra „pafrontės“ šalis, ir kad D.Trumpas į ją važiuoja prieš vykdamas kitur, yra ženklas, kad Amerika stebi NATO rytus ir kad yra įsipareigojusi tą ginti, – sako politologas. – Jis vyksta į vieną iš keturių šalių, į kurias NATO yra pasiuntęs savo karius. Jei jis lankys vieną iš tų keturių šalių – Lenkija yra natūraliausias pasirinkimas – Lietuva tai galėtų laikyti beveik kaip apsilankymą Lietuvoje, taip pat galėtų manyti ir latviai, ir estai“, – pabrėžė tarptautinių santykių ekspertas.
K.Girnius taip pat svarsto, kad vizitą gali kiek aptemdyti Europos Komisijos priekaištai Lenkijai, ypač dėl jos nevykdomų įsipareigojimų bendrijai priimti pabėgėlius.
D.Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo šalis lieka ištikima NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimams, nors šito neminėjo praeitą mėnesį Briuselyje pasakytoje kalboje. „Įsipareigoju, kad Jungtinės Valstijos (laikysis) 5-ojo straipsnio. Aišku, esame tam, kad gintume“, – žurnalistams teigė JAV vadovas.
