Iš privačios Varšuvos merės sąskaitos Lenkijos mokesčių inspekcija nusprendė be ceremonijų nurašyti 12 tūkst. zlotų (2,79 tūkst. eurų). Tokią baudą jai anksčiau skyrė Patikros komisija už tai, kad politikė nesilankė jos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstoma dėl nekilnojamojo turto reprivatizavimo Varšuvoje.
Nuo pat Patikros komisijos darbo pradžios dėl tos pačios priežasties H.Gronkiewicz-Waltz buvo skirtos iš viso šešios baudos po 3 tūkst. zlotų (699 eurų).
Partijos „Piliečių platforma“ narė rugsėjo pradžioje bandė skųsti šį komisijos sprendimą, tačiau jos skundas nebuvo patenkintas.
Paimtos lėšos perduotos Patikros komisijai ir keliaus į valstybės biudžetą.
Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius ir Patikros komisijos pirmininkas Patrykas Jakis paaiškino, kad pinigų iš merės paėmimas byloja apie veiksmingą komisijos darbą.
Tam pritarė finansų ir plėtros ministras Mateuszas Morawieckis: „Norime gyventi šalyje, kurioje visi baudžiami vienodai – ir pasiturintys, einantys svarbias pareigas, ir paprasti žmonės.“
Pasak jo, Patikros komisija, kviesdama Varšuvos merę į svarstymus, elgėsi tinkamai, tad ir baudos už nepasirodymą posėdžiuose skirtos teisingai.
Tačiau H.Gronkiewicz-Waltz turi savo nuomonę apie jai skirtą baudą ir Patikros komisijos vykdomą tyrimą.
„Esu šokiruota. Tai politinis sprendimas. Pinigai negalėjo būti paimti, nes tam reikalingas apygardos administracinio teismo sprendimas“, – aiškino Varšuvos merė.
Būtent į šį teismą ji ir kreipėsi, kad jai skirtos baudos būtų panaikintos. H.Gronkiewicz-Waltz atsisako Patikros komisijos posėdžiuose dalyvauti kaip proceso šalis. Pasak politikės, tai neįmanoma, nes komisija yra antikonstitucinė.
Ji kreipėsi į Aukščiausiąjį administracinį teismą, kad jis išspręstų ginčą dėl kompetencijų.
Pasak Varšuvos merės, Lenkijoje yra dvi institucijos, galinčios spręsti dėl nekilnojamojo turto reprivatizacijos, – minėta komisija ir miesto meras, todėl ji negali būti proceso šalimi komisijos tyrime.
Varšuva yra vienintelis Lenkijos miestas, kuriame po karo visi namai ir žemė buvo perimti valstybės. Nors nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą paprastiems piliečiams nebuvo atkurtos, apsukrių advokatų ir savivaldybės dėka kai kurie objektai laikui bėgant atiteko privatiems asmenims.
Kaip paaiškėjo, vykstant didžiausioms reprivatizacijos apgavystėms tarpininkavo sostinės Nekilnojamojo turto priežiūros skyriaus direktoriaus pavaduotojas Jakubas Rudnickis, o į šią nesąžiningą veiklą yra įsipainiojusi ir pati miesto vadovė.
