Viešos rietenos įsiliepsnojo praėjusią savaitę, kai prezidento atstovas spaudai K.Lapinskis televizijoje pasityčiojo iš premjerės Beatos Szydlo.
Premjerė Krynicoje vykstančiame tarptautiniame ekonomikos forume buvo įvertinta Metų žmogaus titulu, o K.Lapinskis ją atvirai pažemino.
Žurnalistės paklaustas, ar prezidentas nesikreipė į premjerę, kad ji atšauktų nemėgstamą gynybos ministrą, K.Lapinskis pareiškė, esą siūlymus dėl pakeitimų vyriausybėje 45-erių A.Duda turėtų pateikti ne premjerei, bet 67 metų Jaroslawui Kaczynskiui.
Taip K.Lapinskis užsiminė apie tai, kad šalį valdo ne premjerė, bet autoritariškasis Teisės ir teisingumo partijos (TTP) lyderis J.Kaczynskis.
Nurodė pats prezidentas?
Senato pirmininkas, TTP tarybos narys Stanislawas Karczewskis pareiškė, kad jei būtų prezidentas, skubiai atleistų K.Lapinskį iš pareigų.
Tačiau televizija „Polsat“ per vakaro žinias parodė demaskuojantį įrašą, kuriame buvo girdėti, kaip prezidentas A.Duda nurodo K.Lapinskiui tai pasakyti.
TTP įteikė prezidentui ultimatumą skubiai atleisti K.Lapinskį grasindama dideliu konfliktu. Prezidentas į gąsdinimą nesureagavo, o K.Lapinskis pakartojo, kad jo pareiga yra perduoti A.Dudos nuomonę – tai jis ir padarė.
Žurnalas „Newsweek“ teigė, jog A.Dudą užrūstino gynybos ministras Antonis Macierewiczius, nederinantis savo sprendimų su prezidentu, nors pagal Konstituciją privalo tai daryti.
Prezidentas kelis kartus premjerei užsiminė, jog neranda kalbos su A.Macierewicziumi ir siūlo jį atstatydinti, tačiau ji nereagavo į tokį prašymą.
Anot Lenkijos spaudos, vienas TTP įkūrėjų A.Macieriewiczius yra geras J.Kaczynskio bičiulis, todėl šis įtakingas politikas premjerei neleidžia atstatydinti gynybos ministro.
Tokioje situacijoje prezidentas nusprendė viešai atskleisti, jog B.Szydlo vyriausybei realiai nevadovauja.
Prezidento pasiryžimą konfliktuoti paliudijo ir televizijoje TVN kalbėjęs kitas A.Dudos pavaldinys teisės profesorius Michalas Krolikowskis.
Pastarasis pareiškė, kad prezidentas gerai padarė, kai prieš du mėnesius vetavo du Seimo priimtus įstatymus dėl teismų reformos. Pasak jo, tie teisės aktai panaikino teismų ir teisėjų nepriklausomybę.
Dviejų politikų kova
Svarstoma, kad tai yra ne karas tarp prezidento ir TTP, o tarp prezidento ir J.Kaczynskio. Jis oficialiai neina jokių valstybinių pareigų, tačiau savo rankose sukaupė tokias galias, kad asmeniškai nusprendžia, ką skirti ministrais bei aukštais valdininkais.
Būtent J.Kaczynskio autoritarizmas ir neatsižvelgimas į prezidentą sukėlė pastarojo protestą.
A.Duda esą turi būti dėkingas J.Kaczynskiui už tai, jog pasiūlė jam, TTP atstovui ir europarlamentarui, kandidatuoti į prezidentus.
Niekas vis dėlto nesitikėjo, kad A.Duda gali laimėti, nes tuomet prezidentavusio 65 metų Bronislavo Komorowskio reitingai siekė 70 procentų. O A.Duda turėjo tik simbolizuoti TTP jaunatviškumą, siekius ryžtingai reformuoti šalį.
Kilę skandalai netikėtai sukompromitavo valdžiusią Piliečių platformos partiją (PPP) bei jos šalininką B.Komorowskį. Pastarasis netikėtai nebuvo perrinktas antrai kadencijai, o PPP triuškinamai pralaimėjo Seimo rinkimus.
Nerodė vadovui pagarbos
A.Dudai netikėtai tapus prezidentu J.Kaczynskis nepradėjo rodyti didesnės pagarbos buvusiam pavaldiniui ir net demonstratyviai neištiesdavo jam rankos pasisveikinti.
Be to, J.Kaczynskis atsisakydavo vykti susitikti į prezidentūrą ir kviesdavosi A.Dudą atvažiuoti pas save.
Matydami tokį J.Kaczynskio elgesį kiti TTP lyderiai bei vyriausybės nariai irgi nelabai skaitėsi su prezidento nuomone.
A.Duda pusantrų metų taikėsi su tokiu žeminimu ir klusniai pasirašydavo visus naujus įstatymus, nors dalį jų opozicija vadino nedemokratiškais, o Briuselis ragino atšaukti.
Dėl tokio paklusnumo TTP žiniasklaida A.Dudą praminė valdančiųjų tušinuku ir amžinai atostogaujančiu prezidentu. Situacija ėmė keistis prieš du mėnesius, kai A.Duda netikėtai vetavo du iš trijų Seimo priimtų įstatymų dėl teismų reformos.
Žurnalo „Newsweek“ teigimu, prezidento ryžtą galėjo sustiprinti ir žinia, jog po to, kai jis vetavo du Seimo įstatymus, A.Dudos populiarumas pasiekė rekordinį lygį – jį palaiko 70 proc. tautiečių.
Vyriausybei nuolat konfliktuojant su Briuseliu ir laužant demokratijos normas prezidentas esą nutarė nebebūti valdančiųjų tušinuku.
