Ispanijos karalius antradienio vakarą kalbėjo neįprastai griežtu tonu. Jis pasmerkė Katalonijos vyriausybės ketinimus nelegaliai paskelbti nepriklausomybę ir kaltino juos visuomenės skaldymu.
Monarchas situaciją Katalonijoje pavadino „labai rimta ir sunkia“ ir pabrėžė, kad Ispanijos vyriausybė privalo ginti Ispanijos vienybę. Užuominų apie dialogą tiesiog nebuvo.
Pirmą kartą Ispanijos karaliaus kalba Katalonijoje sukėlė tiek diskusijų.
Vien tai, kad monarchas nusprendė prabilti per televiziją, patvirtina faktą, kad šalį yra ištikusi rimta institucinė krizė. Paprastai karalius kreipiasi į ispanus tik sveikindamas juos su šventėmis per Kalėdas.
Stojo į Madrido pusę
Pasak Katalonijos žiniasklaidos, Ispanijos karalius pasirinko ne tarpininko, o vyriausybės šalininko poziciją.
Katalonijos dienraštis „Periodico“ po karaliaus kalbos paskelbė, kad „šalyje per daug piromanų ir per mažai gaisrininkų“.
Tie, kurie tikėjosi, kad Ispanijos karalius ims gesinti gaisrus, klydo – savo kalba jis legitimizavo bet kokį Ispanijos vyriausybės elgesį sukilimui Katalonijoje malšinti.
Manoma, kad kalbama apie jau dažnai Katalonijoje minimo 155-ojo Ispanijos konstitucijos straipsnio taikymą, kuriuo Madridas grasina seniai, bet iki šiol oficialiai jo pritaikyti neišdrįso.
Šis straipsnis iškilus Ispanijos vienybės grėsmei leidžia įšaldyti Katalonijos autonomiją įvedant tiesioginį valdymą, nušalinant dabartinius Katalonijos vadovus nuo pareigų ir surengiant autonominius rinkimus.
Savo ruožtu Katalonijos vadovai planų Madridui atskleisti neketina ir neskelbia, kas konkrečiai bus svarstoma pirmadienį vyksiančiame neeiliniame parlamento posėdyje, apie kurį buvo paskelbta vakar.
Gresia nevaldomas sukilimas
Tačiau žiniasklaida įtaria, kad pirmadienį parlamente bus svarstomas laikinosios konstitucijos įstatymo taikymas ir kuriamas planas nepriklausomybei paskelbti.
Mat pokalbyje su BBC Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont’as trečiadienį tvirtino, kad „nepriklausomybės paskelbimas yra tik kelių dienų klausimas“.
Už sukilimo organizavimą prokuratūra oficialiai pateikė kaltinimus Katalonijos policijos vadui Josepui Luisui Traperui ir dviejų nepriklausomybę remiančių organizacijų – Nacionalinės asamblėjos ir „Omnium Cultural“ vadams Jordi Sanchezui bei Jordi Cuixart’ui. Jiems gresia iki 30 metų kalėjimo.
Slepia nukentėjusių skaičius
Labiausiai katalonus dabar žeidžia tai, kad Madridas visomis įmanomomis priemonėmis bando įtikinti visuomenę, jog smurto Katalonijoje per balsavimą nebuvo. Nei karalius, nei vyriausybės vadovai nemini sužeistųjų.
Kai kurie vyriausybės nariai netgi tvirtino, kad sužeista 400 civilinės gvardijos narių, nukentėjo keturi balsuotojai, o nuotraukos bei vaizdo įrašai yra netikri.
Generalinė prokuratūra antradienį paskelbė, kad „policija savo veiksmais neperžengė ribų, nes sužeistųjų skaičius esą nesiekia nė dešimtosios dalies visų balsavusiųjų procento“.
