Jai kelią Ispanijos konstitucinis teismas užkirsti mėgino drausdamas susirinkti pirmadienį, tačiau antradienį Katalonijos policijos saugomame parlamente deputatams galiausiai pavyko susirinkti.
C.Puigdemontui besiruošiant kreiptis į Katalonijos parlamentą Ispanijos valdžia jam pagrasino ir kalėjimu.
Katalonas C.Puigdemontas pareiškė, kad metas „mažinti įtampą“ tarp Madrido ir Barselonos. Be to, jis pabrėžė, kad „visi yra tos pačios bendruomenės dalis“ ir kalbėjo apie demokratijos, skirtingų nuomonių, taikos ir dialogo svarbą.
18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku Katalonijos parlamente vyko neaiškūs dalykai: susirinko tik pusė parlamentarų, o C.Puigdemontas nestovėjo prie podiumo. Paaiškėjo, kad C.Puigdemontas paprašė kalbą atidėti valandai. Mat nuspręsta surengti parlamento tarybos ir atstovų susitikimą.
Staigus kalbos atidėjimas galėjo reikšti, kad paskutinę akimirką pakeista pozicija dėl nepriklausomybės.
Sunkiai skynėsi kelią
Nors daug kas abejojo Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo teisėtumu, jos šalininkų akyse šalies vadovai tikrai užsitarnavo drąsių ir ryžtingų piliečių vardą.
Taiki revoliucija buvo rengiama pamažu. Katalonijos lyderiai įvairiose situacijoje atvirai nepakluso Ispanijos konstitucinio teismo draudimams ir priėmė sprendimus, apie kuriuos prieš kelerius metus nebūtų išdrįsę pasvajoti net ir aršiausi nepriklausomybės rėmėjai.
Katalonijos vyriausybė, padedama pilietinės visuomenės, surengė ir Madrido uždraustą Ispanijos konstitucijai prieštaraujantį referendumą. Ispanijos prokuratūros grasinimų neišsigando ir 700 Katalonijos miestų ir gyventojų merų, kurie atvėrė nelegaliam balsavimui rinkimų apylinkių duris.
Laukia miglota ateitis
Referendumo dieną Madridas katalonams parodė dantis. Todėl dabar Katalonijoje tvyro nerimas – kokių priemonių imsis civilinė gvardija ir nacionalinė policija, jei nepriklausomybę paskelbusiame autonominiame regione bus įvestas tiesioginis valdymas?
Kas vyks Barselonos gatvėse, jei bus bandoma stabdyti Katalonijos vyriausybės veiklą, o žmonės stos ginti institucijų?
Kiti svarsto, jog įtampai tarp Barselonos ir Madrido tapus nebepakenčiama Ispanijos vyriausybė pagaliau leistųsi į kalbas deryboms dėl abipusiai pripažįstamo referendumo surengimo. Treti prabilo ir apie Katalonijos vadovų suėmimo galimybes.
Lauks tarpininkų įsikišimo
Iškart po referendumo Katalonijos vyriausybės pirmininkas C.Puigdemontas kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, prašydamas tarpininkavimo.
Į tarpininkų kėdę siūlėsi įvairios kandidatūros: Šveicarijos užsienio reikalų ministerija, Ispanijos vyskupija, futbolo klubas „Barcelona“ bei įvairūs Nobelio premijos laureatai.
Tačiau jų tikriausiai prireiks jau antroje fazėje – po nepriklausomybės paskelbimo. Dialogo Barselonai su Madridu iki šiol užmegzti nepavyko, nes abi pusės laikėsi kraštutinių pozicijų. Madrido sąlyga dialogui buvo tučtuojau atsisakyti minties apie nepriklausomybę, o katalonai visai neketino pamiršti savo rinkėjams duotų pažadų.
Manoma, kad referendumą Madridas priims tik tuo atveju, jei visi kiti mūšiai bus pralaimėti ir jei bus daromas didelis tarptautinės bendruomenės spaudimas.
Katalonija tikriausiai reikalaus, kad būtų išvesta papildomai į regioną taikos palaikyti atsiųsta policija, atsiimti kaltinimai referendumo organizatoriams, ir kels sąlygą, kad Ispanija nevetuotų Katalonijos įstojimo į ES tuo atveju, jei referendume nusvertų nepriklausomybės šalininkų balsai.
