Ispanijos ir Katalonijos santykiai – kaip besiskiriančios poros drama. Ji nebemyli, jaučiasi skriaudžiama ir prašo skyrybų.
Jis įsitikinęs, kad santuoka amžina, todėl ji privalo ir toliau su juo gyventi. Net jeigu jai blogai, bet ji tyli, visuomet ramiau. Bet kai ji pagaliau prabyla ir pareiškia vis tiek išeisianti, ramybė baigiasi.
Panašios dramos šiomis dienomis kamavo ir paprastus žmones.
Ne veltui Katalonijos sveikatos departamentas įvedė skubios psichologinės pagalbos liniją tiems, kuriems dėl politinių įvykių pašlijo nervai.
„Vienu metu jau maniau, kad kraustysiuosi gyventi kitur. Tiesiog nebegalėjau atlaikyti tokios įtampos, pratrūkdavau verkti net darbe.
Barselonoje atrodė, kad prasidės karas – nuolatos virš galvos skraidė policijos sraigtasparniai, ant sienų buvo klijuojami plakatai su patarimais, kaip elgtis vienu ar kitu kraštutiniu atveju“, – „Lietuvos rytui“ sakė 15 metų Katalonijoje gyvenantis ispanas, gastronomijos dėstytojas Fernando Martinezas.
Neneš jokios vėliavos
39 metų vyras neatstovauja jokiai – nei Katalonijos, nei Ispanijos nacionalizmo – stovyklai.
Vyras sako niekada nenešiantis nei vienos, nei kitos simbolikos: „Dabar taip madinga per demonstracijas užsirišti vėliavas ant nugaros. Jos man primena superherojų skraistes.
Jaučiu vien liūdesį ir nusivylimą. Mano manymu, Ispanijos vyriausybės strategija yra apgailėtina, bet Katalonijos vadovai yra vedami dogmų.
Katalonijos visuomenė pasidalijusi į beveik lygias dalis, o vyriausybė atstovauja tiktai tiems, kurie nori atsiskirti. Ką daryti visiems kitiems, kurie nori likti Ispanijos sudėtyje? Koks likimas jų laukia?“ – puikia katalonų kalba klausia F.Martinezas.
„Myliu Kataloniją, seniai čia gyvenu, bet nenoriu, kad ji atsiskirtų.
Ispanijos politinė situacija kritiška, labai norėčiau ją pakeisti, bet ne atskirai, o kartu su Katalonija. Ispanija be Katalonijos bus liūdnesnė, uždaresnė, nuobodesnė“, – sakė ispanas.
Dėstytojas sako, kad niekas ligi šiol jam taip ir nepaaiškino, kokia bus ta nepriklausoma Katalonija: „Mums aiškinama, kad tai bus panaši į Šveicariją respublika ir joje gyventi bus nuostabu. Bet reikėtų normalaus referendumo, su normalia kampanija „už“ ir „prieš“, kad tie nuosaikieji galėtų ramiai pasverti argumentus ir apsispręsti.“
Politika – uždrausta tema
F.Martinezas prisipažįsta, kad jaučiasi labai vienišas, nes kalbėtis šia tema gali tik su gerai pažįstamais žmonėmis: „Kitaip įsiaudrinę nepriklausomybės šalininkai stoja piestu.“
Vyras atskleidė, kad Katalonijoje gyvenantys iš Ispanijos kilę jo dėdės mano dar kitaip, – jie aršiai gina Ispanijos vienybę ir pritaria Ispanijos vyriausybės bandymams sutramdyti Katalonijos atsiskyrimo siekį.
„Jie yra tie prieš pusšimtį metų į Kataloniją atvykę imigrantai, kurie iki šiol čia jaučiasi kaip antrarūšiai piliečiai.
Bet jų atžalos jau mano kitaip – dauguma čia gimusių pusbrolių ir pusseserių yra užkietėję nepriklausomybės rėmėjai, tad per šeiminius pietus ir vakarienes šnekos apie politiką yra tabu“, – teigė Barselonoje gyvenantis ispanas.
Persekioja smurto šešėlis
Šiomis išskirtinėmis dienomis sunku ne tik žmonėms, kurie nepritaria Katalonijos atsiskyrimui. Daug audrų kilo ir aistringiausių bei ištikimiausių nepriklausomybės šalininkų stovykloje.
Centrinėje Katalonijoje gyvenanti 54 metų šeimos gydytoja Gemma Roch „Lietuvos rytui“ sakė, kad per referendumą panaudoto policijos smurto šešėlis ją persekioja ligi šiol.
„Kai pamačiau smurtą, mane it elektra nupurtė, tarytum turėčiau genetinę atmintį ir jausčiau protėvių, kovojusių pilietiniame kare, kančias.
Aš trokštu, kad Katalonija kuo greičiau atsiskirtų nuo Ispanijos, nebenoriu nė akimirkos ilgiau gyventi su prievartautoju“, – tvirtino aistringa nepriklausomybės šalininkė.
Pasak jos, Katalonijoje referendumo dieną įvyko istorinis lūžis.
„Ne tik mano, bet ir visos tautos gyvenimas pasikeitė po to, kas įvyko spalio 1 dieną. Mums tai buvo istorinė diena, kai po ištisų amžių pagaliau galėjome pareikšti savo valią. Jautėme begalinį džiaugsmą, vienybę ir pakilimą“, – G.Roch prisiminė šventinę referendumo nuotaiką.
„Balsuodama jaučiau didžiulę atsakomybę. Atrodė, kad balsuoju ne tik už save, bet ir už ištisas protėvių kartas, troškusias išvysti nepriklausomą Kataloniją“, – sakė susijaudinusi moteris.
Pasak G.Roch, po to, kai Ispanijos vyriausybė ėmėsi itin griežtų priemonių kovoti su referendumu, nepriklausomybės rėmėjų padaugėjo.
„Gyvenu nedideliame miestelyje, kur visi vienas kitą pažįsta. Apylinkėje labai nustebau sutikusi žmonių, kurie ligi tol buvo aršiai nusiteikę prieš atsiskyrimą nuo Ispanijos. Jie sakė, kad nebegali daugiau matyti tiek neteisybės, sklindančios iš Madrido“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo gydytoja.
Neužteko gvazdikų
Policijos smurtą savo kailiu referendumo dieną patyrė ir vienos kepyklėlės savininkė 36-erių Erica Ricart.
Į nedidelį Fonochosos miestelį, kuriame tėra 250 gyventojų, balsuotojų vaikyti atvyko net 70 civilinės gvardijos pareigūnų. Buvo nukentėjusiųjų, nuniokotas seniūnijos pastatas.
Šio miestelio gyventojams atsigauti buvo labai sunku – vos paklausti, kaip jaučiasi, jie puldavo į ašaras. E.Ricart pasakojo, kad netoliese esantis alternatyviosios medicinos centras jiems pasiūlė nemokamas reiki ir masažo paslaugas.
Bet moteris prisipažįsta, kad iki šiol liko daug neatsakytų klausimų.
„Mano vaikai stebėjo įvykius iš balkono, aš pati kelias dienas buvau apimta baimės ir nerimo, tas jausmas persidavė ir jiems. Kaip dabar jie gali pasitikėti policija? Kaip man jiems paaiškinti, kodėl gyvenant teisinėje valstybėje vyksta tokie dalykai?
Iki šiol gyvenome saugiai, o dabar pamatėme, kad mus gali palenkti jėga“, – nerimavo E.Ricart.
Kepėja pasakojo, kad balsavimo dieną buvo nusipirkusi 20 raudonų gvazdikų ir ruošėsi juos įteikti pareigūnams.
„Tačiau gvazdikų neužteko, nes policijos buvo tiek daug. Tai mane paveikė iki širdies gelmių, ligi šiol tikėjau, kad susivieniję žmonės gali daugiau negu represinis valstybės aparatas. Pirmą sykį gyvenime balsavimas man reiškė tikrai tyros demokratijos simbolį. Ir jis buvo sutryptas“, – pabrėžė moteris.
Sumaištis dėl nepriklausomybės
Katalonijos vyriausybės pirmininkas Carlesas Puigdemont’as antradienį parlamente sakydamas aptakią kalbą užsiminė, kad perima liaudies mandatą Katalonijos respublikai sukurti, ir iškart sustabdė Nepriklausomybės deklaracijos galiojimą atverdamas kelią dialogui su Madridu, kurio reikalauja Europa. Visą savaitę mėginta išsiaiškinti: buvo paskelbta nepriklausomybė ar ne.
Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy katalonams liepė iki pirmadienio tai patikslinti raštu. Jei C.Puigdemont’as patvirtins nepriklausomybės paskelbimą, Madridas gali sustabdyti regiono autonominės valdžios įgaliojimus ir įvesti tiesioginį valdymą.
