Šeštadienį centrinė Ispanijos vyriausybė paskelbė apie ketinimus nušalinti Katalonijos vyriausybę, apriboti parlamento veiklą ir perimti policijos ir valstybinės žiniasklaidos valdymą.
Atsakydamas į Madrido siekį, Katalonijos vadovų žodžiais, „sunaikinti demokratines regiono institucijas“, parlamente daugumą turintis Nepriklausomybės aljansas bei kairiųjų partija CUP šį ketvirtadienį sušaukė parlamento posėdį.
Manoma, kad galimi du posėdžio scenarijai: aistringiausi nepriklausomybės šalininkai tvirtina, kad Carlesas Puigdemont’as privalo paskelbti Katalonijos respublikos nepriklausomybę.
Nuosaikiųjų sparnas teigia, jog norint išvengti kaktomušos su Madridu reikėtų surengti pirmalaikius rinkimus. 135 nepriklausomybę remiantys parlamento nariai susitarti turi per dvi dienas – ketvirtadienį Katalonija sulaikiusi kvėpavimą lauks jų nuosprendžio.
Praėjusį šeštadienį Barselonoje buvo surengta demonstracija prieš dviejų pilietinės visuomenės lyderių, nepriklausomybės judėjimo sielų Jordi Sanchezo ir Jordi Cuixart’o, įkalinimą.
Barselonos gatves užplūdo apie 450 tūkst. žmonių. Jie reikalavo Katalonijos vadovų nežengti nė žingsnio atgal ir „spausti greičio pedalą iki galo“.
„Mes pasiruošę ginti savo institucijas nuo Madrido puolimų“, – „Lietuvos rytui“ sakė į manifestaciją susirinkę žmonės.
„Dabar arba niekada“, – tokia buvo kalbintų protestuotojų nuomonė.
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy savo ruožtu tvirtino, kad Madridas norėjo visais būdais išvengti tiesioginio valdymo įvedimo.
Ministras pirmininkas sakė, kad katalonų lyderiui C.Puigdemont’ui ir toliau laikantis nepriklausomybės siekio būtina nušalinti jo vyriausybę.
Pasak Ispanijos premjero, Katalonijai reikia kuo greičiau sugrąžinti teisėtą statusą ir normalų sambūvį, nes priešingu atveju Katalonijos politinis ir ekonominis nestabilumas nuves regioną į pražūtį.
Katalonijos toliau laukia karšti įvykiai. Politikos ekspertai tvirtina, kad jeigu C.Puigdemont’as paskelbs nepriklausomybę, daug kas priklausys nuo „žmonių vienybės“.
Šį savaitgalį Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastisas BBC tvirtino, kad vaizdo įrašai, liudijantys apie policijos pareigūnų smurtą referendumo dieną, yra netikri.
„Jei ir buvo kiek nors smurto, tai tik todėl, kad civiliai išprovokavo policiją“, – teigė A.Dastisas ir taip sukėlė milžinišką Katalonijos nepriklausomybės šalininkų pasipiktinimą.
Neseniai Katalonijos vyriausybė paskelbė galutinius skaičius: medikų kolegija Katalonijoje tvirtina, kad referendumo dieną regione sužeisti 1066 žmonės.
Referendume dalyvavę Katalonijos gyventojai tvirtina, kad labiau už panaudotą smurtą juos gąsdina ir skaudina vyriausybės melagystės.
„Kai melas paverčiamas realybe, bėda yra ne demokratija, o žmogiškumas“, – „Lietuvos rytui“ sakė teisybės naujoje respublikoje laukiantis viešųjų ryšių specialistas katalonas Enricas Bastardasas.
