Košmariška diena Katalonijoje: kaktomušos su Madridu išvengti nepavyks

2017 m. spalio 26 d. 23:30
Kristina Nastopkaitė, specialiai lrytas.lt, Katalonija
„Kolektyvinė nervų Respublika“ – taip neįtikėtinus ketvirtadienio įvykius apibūdina kai kurie Katalonijos nepriklausomybės šalininkai. Jie vakar atsidūrė šoko būsenoje: vyriausybei artimi šaltiniai skelbė, kad nepriklausomybė paskelbta nebus, o prezidentas Carlesas Puigdemont'as ruošiasi paleisti parlamentą ir skelbti pirmalaikius rinkimus. 
Daugiau nuotraukų (11)
Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, šis ketinimas išblėso. Negavęs norimo atsako iš Madrido, Katalonijos lyderis apsigalvojo ir paskelbė, kad penktadienį Katalonijos parlamentas turėtų balsuoti už nepriklausomybės paskelbimą. 
Žiniasklaida tvirtino, kad iš telefono linijų tarp Barselonos ir Madrido „rūko dūmai“.
Tačiau Katalonijos lyderiui ketinant žengti žingsnį atgal, iš Madrido naujienų girdėti nebuvo. Ispanijos senatas penktadienio rytą planuoja balsuoti už 155-ojo Konstitucijos straipsnio Katalonijoje įvedimą. 
Todėl kaktomuša su Madridu dabar jau nebeišvengiama.
Penktadienį tuo pačiu metu, kai Katalonijoje vyks lemtingas parlamento posėdis dėl nepriklausomybės, Madride Senatas galutinai tvirtins tiesioginio valdymo įvedimą. Jis įgalios centrinę vyriausybę nušalinti Katalonijos valdžią, apriboti parlamento veiklą ir perimti policijos bei žiniasklaidos valdymą. 
Laukiant C. Puigdemont'o kalbos, vakar vidurdienį Barselonoje kilo sąmyšis. Daugybė žmonių protestavo gatvėse reikalaudami nepriklausomybės paskelbimo. Minia, sužinojusi apie prezidento sprendimą to nedaryti, atvyko į vyriausybės rūmų aikštę. Ten buvo skanduojami šūkiai „Išdavystė!“ ir „Kantrybė baigėsi!“ bei jau tradiciniu tapęs „Nepriklausomybė!“.  
Ryškėjo ir krizė valdančiojoje Katalonijos europietiškoje demokratijos partijoje (Partit democrata europeu catala, PDCAT) – nepritardami prezidento sprendimui, apie išstojimą iš partijos jau buvo paskelbę ir keli svarbūs jos nariai . 
Manoma, kad viena iš priežasčių, kodėl Katalonijos lyderis buvo pasiryžęs žengti „žingsnį atgal“, buvo jo baimė, kad Barselonos gatvėse gali kilti neramumų ir susidūrimų su Ispanijos policija. Viename interviu Prancūzijos televizijos kanalui C.Puigdemont'as yra sakęs, kad „jam priimtinesnis pralaimėjimas taikioje aplinkoje, nei pergalė smurto akivaizdoje“. 
Katalonijos lyderiui spaudimas šiomis dienomis buvo milžiniškas – nepriklausomybę ginančios partijos ragino skelbti Respubliką, o Nepriklausomybės Aljanso sparnas bei ekonomikos sektorius ragino „nesimesti į bedugnę“ ir sušaukti rinkimus.  
Pastarosiomis dienomis Katalonijos vyriausybės atstovai intensyviai susitikinėjo su įvairiomis parlamento grupėmis. Katalonijos ateitis svyravo ant plonos linijos – tarp pirmalaikių rinkimų ir nepriklausomybės pasklebimo. Trečiadienį atrodė, kad buvo nusvėręs rinkimų variantas, o ketvirtadienį ryte politikos ekspertai jau kabėjo, kad vyriausybės patarėjų dauguma pritaria nepriklausomybės paskelbimui. Vidurdienį viskas  pasisuko kita linkme, o vakare vėl atrodė,  kad išeitis – nepriklausomybės skelbimas.
Socialiniai tinklai ketvirtadienį virte virė, aistringiausi nepriklausomybės šalininkai iš pradžių jautėsi išduoti, tačiau, nuolat keičiantis scenarijams, žmonės jau išvis nebežinojo, ką galvoti. 
Nepriklausomybės paskelbimą remiančios partijos tvirtino, kad C. Puigdemont'ui sušaukus pirmalaikius rinkimus „skils nepriklausomybės šalininkų ir jam atstovaujančių partijų vienybė“. 
Tačiau po pietų vėl atrodė, kad nepriklausomybės šalininkai gali likti vieningi – galbūt penktadienį jie pagaliau išgyvens ilgai išsvajotą akimirką ir galės atkimšti seniai šaldomus šampano butelius. 
Kol  kas neaišku, koks konkretus faktas privertė C.Puigdemont'ą pakeisti nuomonę paskutinę minutę. 
Manoma, kad šiomis dienomis tarp Katalonijos vadovų ir Ispanijos vyriausybės vyko slaptos derybos. Per jas buvo aptariami įvairūs aspektai. Žiniasklaida teigia, kad katalonai siūlė pirmalaikius rinkimus tuo atveju, jei Madridas netaikytų 155-ojo konstitucijos straipsnio, paleistų įkalintus katalonų aktyvistus ir išvestų iš Katalonijos papildomus Ispanijos policijos būrius.
Ekspertai įtaria, kad, Madridui atsisakius priimti visas šias sąlygas, Katalonijos lyderis galutinai atsisakė pirmalaikių rinkimų minties. 
„Aš išbandžiau visus įmanomus dialogo kelius ir niekas negalės Katalonijai priekaištauti už tai, kad ji nenorėjo derėtis“  – taip C. Puigdemont'as kreipėsi į tautą ir pasaulį pareikšdamas, kad dabar Katalonijos likimas yra parlamento rankose.
Ar  Katalonijos parlamentas tikrai ryšis paskelbti nepriklausomą Katalonijos Respubliką? Ir kaip į tai reaguos rūsčiai nusiteikęs Madridas?  

Ispanija nusprendė bausti separatistinę Kataloniją

IspanijaKatalonijaNepriklausomybė
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.