Konfliktas įsiliepsnojo viešai susipykus įtakingiems politikams. Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pareiškė, kad į šalį neįleis priešiškai nusiteikusių ukrainiečių, o Kijevas pagrasino sudaryti panašų nepageidaujamų asmenų sąrašą.
Kaip ir pastaruosius kelerius metus, konfliktas kilo dėl skirtingo požiūrio į istoriją.
Anksčiau Lenkiją valdžiusi Piliečių platformos partija siekė suartėti su Ukraina ir labiausiai rėmė ją derybose su ES ir NATO.
Konfliktą įvardijo genocidu
Tarptautinį Ukrainos palaikymą TTP susiejo su tuo, ar Kijevas vienašališkai prisiims kaltę dėl per Antrąjį pasaulinį karą kilusių žudynių Voluinės regione.
Kijevui pareiškus, kad kaltė buvo abipusė, Lenkija išsižadėjo Ukrainos globėjos statuso tarptautinėje erdvėje ir vis dažniau ėmė reikšti priekaištus kaimynams.
Abiejų šalių santykiai pablogėjo po to, kai praėjusią vasarą Lenkijos Seimas bei Senatas 1943 m. įvykius Voluinėje įvardijo kaip lenkų tautos genocidą.
„Tai griauna visą Varšuvos ir Kijevo suartėjimo procesą, vykusį pastaruosius dešimtmečius“, – pareiškė garsus Ukrainos politologas Volodymyras Fesenka.
Istorikai turi kitą versiją
Per 1943-iųjų Voluinės ir kituose pasienio regionuose kilusias žudynes, kurias esą kurstė Maskva ir Berlynas, žuvo apie 50–80 tūkst. lenkų ir 15–20 tūkst. ukrainiečių.
Kijevo istorikai teigia, kad žudynių negalima vadinti genocidu, nes tuo metu Vokietija buvo okupavusi abi šalis ir susirėmimuose dalyvavo ne valstybinės institucijos, o partizanai.
O dalis lenkų istorikų laikosi nuomonės, kad savą valstybę siekę atkurti ukrainiečiai ginčytinose žemėse vykdė etninį valymą.
Ukrainos politikai grasino genocidu pavadinti lenkų vykdytas žudynes Voluinėje bei 150 tūkstančių ukrainiečių iškeldinimą į Lenkijos gilumą, įvykdytą per akciją „Visla“ 1947-aisiais.
Ėmė griauti paminklus
TTP neapsiribojo Voluinės konfliktą pavadinusi genocidu, bet ir pradėjo reikalauti, kad Ukraina liautųsi aukštinti karo metų lyderius ir jų vardais nevadintų Kijevo gatvių.
Be to, Varšuva davė nurodymą griauti šalies teritorijoje esančius paminklus ukrainiečių partizanams. Tai supykdė Ukrainos tautos atminties institutą (TAI), todėl jis nurodė nebeleisti statyti paminklų lenkų partizanams ir restauruoti jau pastatytų paminklų.
Tai dar labiau suerzino Lenkijos valdančiuosius. Neseniai jie nurodė Užsienio reikalų ministerijai sudaryti Ukrainos nacionalistų, kuriems bus draudžiama atvykti į Lenkiją, sąrašą. Varšuvos žiniasklaida pranešė, jog pirmas minėtame sąraše buvo įrašytas Ukrainos TAI vadovas Volodimyras Viatrovičius.
Pastarasis lenkus išvadino dviveidžiais ir priminė, kad Lenkijos prezidentas A.Duda pokario partizanų vadus, kurie inicijavo civilių lietuvių, žydų, baltarusių, ukrainiečių žudynes, pavadino „sektinais autoritetais jaunuoliams“.
Minėtų partizanų vardai Lenkijoje yra suteikiami gatvėms, aikštėms, mokykloms, bet lenkų politikams esą užkliūva tik panašūs ukrainiečių sprendimai.
V.Viatrovičius teigė, kad ukrainiečiai nekritikuoja lenkų sprendimų, ką aukštinti, ir tik nori, kad lenkai gerbtų ukrainiečių sprendimus. Jis pridūrė, kad Varšuva elgiasi panašiai kaip Maskva, jį taip pat paskelbusi nepageidaujamu asmeniu.
TAI vadovas išjuokė ir tai, kad TTP vadina save komunizmui priešiška partija, tačiau aukština komunistus, kurie kovojo su Ukrainos partizanais.
