2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir karinis suaktyvėjimas Baltijos regione tapo išbandymu Helsinkio ir Maskvos santykiams, rūpestingai palaikomiems pedantiškomis diplomatinėmis pastangomis.
Kaip ir jos kaimynės Švedija, Danija, Lenkija ir Baltijos valstybės, pastaraisiais metais Suomija modernizavo savo kariuomenę ir aktyviau dalyvavo iniciatyvose, stiprinančiose šalies ryšius su NATO, bet netapo Aljanso nare.
Be to, Rusijos, penktosios pagal dydį Helsinkio prekybos partnerės, atžvilgiu Suomijos politinė retorika išlieka atsargi.
„Esame pasiruošę apsiginti, bet nespekuliuojame grėsmės krypties arba šalių“, galinčių kelti grėsmę, klausimu, interviu naujienų agentūrai AFP sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Timo Soini.
„Esame dvi nepriklausomos valstybės; neklausiame vieni kitų leidimo“ strateginės svarbos sprendimams priimti, pabrėžė jis.
Atsargus požiūris
Suomija šešis šimtmečius, iki 1809-ųjų, priklausė Švedijai, vėliau tapo Rusijos didžiąja kunigaikštyste. Tokia padėtis išliko iki 1917-ųjų, bet baigiantis Pirmajam pasauliniam karui ir byrant carinės Rusijos imperijai šalis tapo nepriklausoma.
Sovietų Sąjunga 1918 metais pripažino Suomijos nepriklausomybę, bet šiai Šiaurės šaliai teko atremti didžiosios kaimynės agresiją per 1939–1940 metų Žiemos karą. Suomija taip pat kovojo su Sovietų Sąjunga nuo 1941 metų birželio iki 1944 metų rugsėjo, kad nebūtų okupuota komunistų.
1947 metų Paryžiaus sutartimis buvo pripažintas Suomijos pralaimėjimas Antrajame pasauliniame kare. Šalis turėjo sumokėti dideles reparacijas Sovietų Sąjungai ir visam laikui perduoti jai 10 proc. savo teritorijos – rytinę Karelijos dalį.
5,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje šios žmogiškosios ir teritorijų netektys iki šiol tebėra opi tema. Kaip sako sena patarlė, „iš Rytų neateina nieko gera, išskyrus saulę“.
„Suomių požiūriu, Rusija yra ne reali grėsmė, o veikiau didelė kaimynė, kurią jie tebevertina atsargiai ir su kuria juos sieja bendra istorija, ne visada būdavusi lengva“, – AFP sakė Prancūzijos tarptautinių santykių instituto Šiaurės šalių ekspertė Barbara Kunz.
Ilgiausia ES siena su Rusija
Stengdamiesi nepažadinti rusiškos meškos Suomijos lyderiai per Šaltąjį karą oficialiai stengėsi palaikyti gerus santykius su Maskva ir vengė atvirai ją kritikuoti. Ši politika buvo praminta „finliandizacija“.
Suomijos siena dabar yra ilgiausia ES siena su Rusija; jos ilgis – 1 340 kilometrų. Tvirtai susisaisčiusi su Vakarais Suomija siekia užsitikrinti diplomatinį ir saugumo „skydą“.
„Esame Vakarų dalis ir mums reikia Vakarų galios padėčiai stabilizuoti Rusijos atžvilgiu“, – sakė Helsinkyje įsikūrusio Aleksandro instituto, Rusijos ir Rytų Europos studijų centro, vadovas Markku Kivinenas.
Pragmatiškas neutralumas
Kitaip negu Estija, Lietuva ir Latvija, įstojusios į NATO praėjus dešimtmečiui po nepriklausomybės atkūrimo, Suomija neketina prisijungti prie karinio aljanso, vengdama supykdyti Maskvą.
Praeitą mėnesį atlikta apklausa parodė, kad tik 22 proc. suomių palankiai vertina NATO, ir šis rodiklis per metus nukrito trimis procentiniais punktais. Karinio neprisijungimo politika šalyje yra plačiai palaikoma.
„Turime išlikti nepriklausomi. Niekada negalime žinoti, kas gali nutikti su Rusija“, – AFP sakė Helsinkyje gyvenanti Heini Vahtera.
Įstojimas į Šiaurės Atlanto aljansą „sukeltu gana aštrią rusų reakciją“, pastebėjo Prancūzijos tarptautinių ir strateginių reikalų instituto (IRIS) Rusijos ekspertas Jeanas de Gliniasty, buvęs Prancūzijos ambasadorius Maskvoje.
Tačiau NATO artimi diplomatiniai šaltiniai sakė, kad Suomijos įstojimas būtų tik simbolinis, nes šalis nuo 1994 metų dalyvauja bloko „Partnerystės už taiką“ programoje ir dalyvavo bendrose operacijose su Aljanso pajėgomis, pavyzdžiui, Balkanuose ir Afganistane.
Suomijai trečiadienį oficialiai švenčiant Nepriklausomybės 100-metį, Maskva šiai sukakčiai skiria daug dėmesio.
