Nors Lenkija kartu su Malta ir Airija yra griežčiausiai Europoje abortus ribojančios šalys, Varšuvos politikai sumanė draudimus dar labiau sustiprinti.
Katalikiškos organizacijos Seimui įteikė įstatymo projektą, kuriuo norima neleisti daryti abortų net tuo atveju, jeigu gydytojai nustatys, kad vaisius yra išsigimęs ir kūdikis neturi šansų likti gyvas.
Šiuo metu Lenkijoje per metus padaroma tik apie tūkstantį legalių abortų, nes įstatymas juos leidžia atlikti tik trimis atvejais – po išprievartavimo, esant pavojui moters gyvybei ir nustačius vaisiaus išsigimimą.
Bažnyčia neslepia norų pašalinti visas išimtis, tačiau kol kas paprašė eliminuoti vieną draudimą, nes prisibijo visuomenės protestų.
Kad vietos moterų pyktis gali tapti visuotinis, paliudijo 2016 m. įvykiai. Spalio 3-iąją, pavadintą Juoduoju pirmadieniu, į gatves protestuoti prieš abortų draudimą moterys gausiai išėjo net 143 miestuose ir miesteliuose.
Radikalai toliau nerimsta
Vyriausybės atsitraukimas nepatiko radikalioms bažnytinėms organizacijoms ir jos pradėjo raginti, kad TTP arba nebesivadintų katalikiška, arba uždraustų abortus.
Minėtos organizacijos, susivienijusios po organizacijos „Gyvenimas ir šeima“ vėliava, iš naujo ėmė bažnyčiose rinkti parašus dėl tokios pat įstatymo pataisos.
Tai paskatino feministines organizacijas akcijai „Gelbėkime moteris“, per kurią buvo renkami parašai dėl visiško abortų legalizavimo.
Moterų lygybės organizacijų teigimu, per metus šalyje nelegaliai arba užsienyje legaliai abortai padaromi 150 tūkst. moterų.
Kritika opozicinėms partijoms
Trečiadienio protestus rengusi organizacija „Moterų streikas“ vylėsi, kad manifestacijų masiškumas bus panašus į protestus prieš pusantrų metų. Tiesa, šį sykį demonstracijos vis dėlto buvo ne tokios gausios.
Tai nulėmė ne tik šalti ir audringi orai, bet ir tai, jog demonstracijų neparėmė opozicinės Seimo partijos. Pastarosios net nebuvo pakviestos dalyvauti mitinguose, nes netikėtai irgi užsitraukė feminisčių įniršį.
Šiuolaikinė partija (ŠP) ir Piliečių platformos partija (PPP) sulaukė liberalios visuomenės dalies kritikos, nes nebuvo vieningos per balsavimą Seime dėl abortų legalizavimo. Iš tikrųjų Seime buvo balsuojama, ar priimti visuomeninės organizacijos pateiktą įstatymo projektą Seimui svarstyti, ar iš karto jį atmesti.
Opozicinių partijų vadovai buvo įsitikinę, kad neturi šansų pasipriešinti ryškią daugumą turinčios TTP valiai, ir savo narių nevertė dalyvauti balsavime.
Tai buvo didžiulė klaida, kuria gudriai pasinaudojo valdantieji.
TTP nusprendė pademonstruoti, kad yra dėmesinga visuomeninėms iniciatyvoms, ir tik daliai savo parlamentarų nurodė balsuoti už feministinės įstatyminės pataisos atmetimą.
Atvėrė kelią įstatymui
Paaiškėjus, kad balsavime nedalyvavo 39 opozicijos atstovai, PPP ir ŠP sulaukė didžiulės kritikos. Šių partijų vadovai viešai atsiprašinėjo, skyrė bausmes savo frakcijų nariams, bet feministės tokios išdavystės neatleido.
Trečiadienio demonstracijose, be feminisčių, gausiausiai dalyvavo nedidelių kairiųjų organizacijų atstovai. Gėdingos skanduotės pirmą kartą buvo nukreiptos ne vien į Bažnyčią ir valdančiuosius, bet ir į opoziciją.
Seime tolesniam svarstymui liko vien katalikiškų organizacijų paruoštas projektas dėl abortų įstatymo sugriežtinimo.
Politologai spėja, kad prieš rudenį vyksiančius savivaldybių rinkimus TTP nenorėjo kiršinti visuomenės ir siekė atmesti abi pataisas, motyvuodama kompromiso siekimu.
