Buvęs Belgijos premjeras įsitikinęs: šiandieninėje ES galioja absurdiška sistema, kai kiekviena valstybė narė gali vetuoti įstatymus, pasirinkti eurą arba staiga jo atsisakyti ar užsigeidusi uždaryti savo sienas.
Anksčiau „Brexit“ pavadinęs „laiko ir energijos švaistymu“ G.Verhofstadtas vis dėlto tikino, kad britų sprendimas buvo ir pamoka Bendrijai.
Maža to, pasak Europos Parlamento atstovo „Brexit“ derybose, būtent pastarasis procesas paskatino ES populiarumą.
G.Verhofstadtas garsėja aštria kritika dabartiniam ES veikimo modeliui ir tikina turįs idėją, kaip išgelbėti Bendriją nuo žlugimo.
Bet jo mintis ne vienam Europos politikui ir ekspertui atrodo sunkiai įgyvendinama.
Mat, G.Verhofstadto teigimu, pagrindinis uždavinys – reformuoti Europos Sąjungą pagal Amerikos federalinės vyriausybės principus: ES yra pakankamai stipri, kad galėtų stovėti su JAV petys į petį kuriant geresnį, saugesnį pasaulį.
Pastaraisiais metais G.Verhofstadtas yra žinomas kaip aktyvus ES reformos šalininkas, raginantis politikus imtis ryžtingesnių ir greitesnių sprendimų dėl Europos ateities, kad rinkėjams būtų aišku, kuria kryptimi einama.
– Negailite kritikos ES kaip organizacijai ir jau knygos pavadinime užsimenate, jog jai teliko paskutinis šansas. Bet ar tokios prognozės nėra pernelyg apokaliptiškos?
– Manau, ES yra ištikta didžiulės krizės. Iš tiesų šiuo metu Europa atsidūrė rimčiausioje krizėje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ją kamuojančių problemų sąrašas ypač ilgas.
Tarp jų – ir nesibaigianti ekonominė krizė, išplitusi po didžiąją Viduržemio regiono dalį, susilpninusi Graikiją ir atskyrusi Šiaurės Europą nuo pietų kraštų.
Negalime pamiršti teroristų atakų Paryžiuje, Kelne, Briuselyje, Nicoje. Rimtą grėsmę ES kelia auganti Rusijos agresija Ukrainoje ir grėsmė Baltijos jūros kraštuose.
ES šalyse kilo nemažai problemų dėl migrantų. Bendrija pasirodė bejėgė susitvarkyti su šiomis grėsmėmis. Todėl jos veikimo modelį būtina keisti.
– Tai, ką siūlote, iš esmės yra federalizacija. Ar šis kelias Europai jums atrodo teisingiausias?
– ES reikia grįžti prie jos kūrėjų idėjų ištakų. Dabartinė Bendrija visiškai neprimena to, ką jie kūrė. Pavienės valstybės dabar gali nesunkiai blokuoti vieną ar kitą sumanymą, paralyžiuoti visą jos darbą. Dėl to atsiranda nepasitikėjimas Bendrija iš esmės.
Žmonės sako: „Žiūrėkit, ji neveikia.“ Tai, ką matome dabar, yra ne daugiau nei pakrikusi konfederacija. Mano tikslas aiškus – išvesti Europą į priekį. Esu tikras, kad vienintelis būdas išgelbėti ES – paversti ją federacija. Visa kita nesuveiks. Krizės ją pakirs – jei ne viena, tai kita.
– Didžiuliu smūgiu ES tapo „Brexit“, kuriam nuo pat pradžių negailėjote karčių žodžių. Kaip jūs vertinate dabar vykstančias derybas, ar galima tikėtis visiems palankaus rezultato?
– Palankiausia būtų, jei Jungtinė Karalystė apskritai neišstotų iš Bendrijos. Bet dabar vyksta antras derybų etapas. Žiūrime, ką gali pasiūlyti Jungtinė Karalystė. Mūsų svarbiausias tikslas yra apsaugoti tiek ES piliečius, gyvenančius Jungtinėje Karalystėje, tiek ir britus, gyvenančiu ES šalyse. Jie neturi nukentėti nuo šio proceso.
Jungtinė Karalystė kalba apie bendros rinkos išsaugojimą. Be abejo, viena vertus, tai būtų naudinga, tačiau, kita vertus, neįmanoma. Bendra rinka negali būti be laisvo žmonių judėjimo. Tad šis kelias atsiduria aklavietėje.
– O išėjimo iš aklavietės duris matote?
– Išeitimi galbūt galėtų būti Jungtinės Karalystės asociacija su ES. Taip būtų labiau apsaugoti Europos gyventojai ir verslas. Jauni žmonės toliau galėtų naudotis studijų mainų programomis, keliauti, verslas – įsikurti.
– Daugelis baiminosi, kad po „Brexit“ prasidės domino efektas ir ES pamatai ims ne tik klibėti, bet ir rimtai griūti. Vis dėlto po to sekę rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje parodė, kad galbūt baimės akys buvo per didelės?
– Žinote, dabar net Jungtinėje Karalystėje nemažai žmonių yra prieš „Brexit“. Jie yra nepatenkinti ES veikimu, bet pasitraukti iš Sąjungos nenori.
Taip, buvo baiminamasi domino efekto. Jis neįvyko, tačiau dabar tikrai ne laikas atsipalaiduoti. Kitų valstybių gyventojai nenori išstoti iš ES, tačiau jie nėra patenkinti jos veikimu.
Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjęs Emmanuelis Macronas daug kalba apie stiprią ES. Tai girdėdami žmonės supranta, kad kalbėti apie Bendriją būtina. Pats laikas pradėti reformas. Manau, tam turime maždaug 3 metus, kitaip ji žlugs.
Jei nesugebėsime jos reformuoti, dar labiau savo pozicijas sustiprins nacionalistai ir populistai, kurių pozicijų stiprėjimą matėme jau dabar.
Lenkijos pavyzdys rodo, jog yra didelių problemų. Lenkų atveju jau prabilta apie sankcijas. Sankcijų niekas nenori, nes jos pakenktų ir eiliniams šalies piliečiams. Tačiau toks valstybių elgesys kenkia ES stabilumui.
Problemų kyla ir su kitomis šalimis – Vengrija, Graikija.
Negalime pamiršti, kad susilpnėjusi Europa paranki pirmiausia Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jis sieks pasinaudoti tuo silpnumu, o tik mes patys turime pasirūpinti savo saugumu ir stiprybe.
