Teigiama, kad dauguma išpuolių aukų nukentėjo, nes buvo palaikyti užsieniečiais. Kiti pagrindiniai užpuolikų motyvai būdavo neapykanta juodaodžiams ir musulmonams, teigiama Šveicarijos kovos prieš rasizmą komisijos pranešime.
Vienu atveju, autobuso vairuotojas esą atsisakė vežti nepilnamečius prieglobsčio ieškančius vaikus bei liepė jiems „grįžti į Afriką“. Tuo tarpu birželį antisemitai Ciūriche sumušė žydų ortodoksą.
Pasak tyrimo autorių, pranešimų padaugėjo dėl išaugusio visuomenės supratimo apie rasizmą, kuris skatino gyventojus dažniau pranešti apie incidentus, arba dėl to, kad šalyje išties padaugėjo rasistinių išpuolių. Bet kokiu atveju, ekspertai mano, kad realus incidentų skaičius yra gerokai didesnis, nei pranešama teisėsaugai.
Tuo tarpu kovos prieš rasizmą komisijos prezidentė Martine Brunschwig Graf teigė, kad įtakos tam turi ir kai kurių pasaulio lyderių, pavyzdžiui, JAV prezidento Donaldo Trumpo, viešai reiškiamos pažiūros.
„Ksenofobai jaučia, kad jų pozicija sulaukia palaikymo“, – M. Braunschwig Graf cituoja leidinys „SonntagsBlick“.
