40 metų E. Macrono sprendimas sunaikinti cheminių ginklų bazes Sirijoje žymi naują jo vadovavimo Prancūzijai etapą. Pirmą kartą prieš metus išrinktas prezidentas vadovavo karinei misijai.
Nuo praeitos gegužės naujasis prezidentas siekė parodyti Prancūzijos karinę galią. Nors E. Macronas pirmasis prezidentas netarnavęs armijoje ir neatlikęs karinės tarnybos, jis į savo inauguracijos ceremoniją Eliziejaus laukais atvažiavo kariniu džipu.
E. Macronui atėjus į valdžią buvo tęsiamas Prancūzijos pajėgų dalyvavimą tarptautinėse misijose Vakarų Afrikoje, Sirijoje ir Irake, tačiau pačiam prezidentui iniciatyvos imtis dar nebuvo tekę. Prancūzijos oro pajėgos su „Islamo valstybe“ (IV) Sirijoje kovoja nuo 2015 metų, tačiau iki šio savaitgalio niekad neatakavo valstybinių objektų.
Dar prieš Prancūzijos naikintuvams pasukant atgal namo, Eliziejaus rūmuose pareigūnai pabrėžė, kad E. Macronas pereina į kitą užsienio politikos etapą.
Antskrydžius prezidentas panaudojo siekdamas sustabdyti konfliktą Sirijoje. Centristinių pažiūrų prezidentui tai reiškė, kad Prancūzija atsidūrė susiskaldžiusio pasaulio priešakyje bandydama i šklausyti visus, net ir tuos, kurie su ja bendrauti nenori.
Prancūzija siekia užpildyti skyles atsiradusias dėl nuošalyje besilaikančio Donaldo Trumpo ir „Brexitu“ besirūpinančios Theresos May. E. Macronas buvo vienintelis šios trijulės narys prieš antskrydį telefonu kalbėjęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o po jo ir su Turkijos prezidentu Recepu Tayypu Erdoganu.
Buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Hubertas Vedrine'as teigė, kad antskrydžiai sustiprino Prancūzijos įvaizdį tarptautiniuose santykiuose.
„Kai nustatai raudonąsias linijas, jeigu nesi garantuotas, kad jų laikysis, pats būsi laikomas pažeidžiamu. Tai ne mano pasirinkimas“, – viename interviu yra teigęs E. Macronas.
Prezidentas imdamasis veiksmų įrodė savo žodžių tvirtumą ir neleido peržengti jo raudonosios linijos.
Apklausų bendrovės „Viavoice“ vadovas Francoisas Miquet-Marty teigė: „Pagal savo politinį paveikslą, kokio siekia E. Macronas, nebuvo netikėta, kad jis tai įvykdys. Jis save pozicionuoja kaip ryžtingus veiksmus darantį lyderį. Ypač tose srityse, kur jo pirmtakai to nedarė“.
2013 metais buvęs prezidentas Francoisas Hollande'as norėjo smogti Sirijai dėl cheminio ginklo panaudojimo, tačiau nesiryžo veikti vienas, Barakui Obamai nusprendus nevykdyti antskrydžių.
Tačiau dėl savaitgalį įvykusių antskrydžių Sirijoje E. Macronui buvo sunkiau pasiaiškinti prancūzams. F. Hollande'o kova prieš „IV“ ir džihadistus Malyje buvo laikoma pasipriešinimu absoliučiam priešui. Tuo tarpu dabartinė situacija Sirijoje daug labiau komplikuota.
Atakas Eliziejaus rūmai teisino, nes jie privalo apginti tarptautinės teisės normas.
Be Sirijos E. Macronas turi ir galvos skausmų kylančių vidaus politikoje.
Prancūzijoje paskutinius kelis mėnesius nuolat vyksta geležinkelio darbuotojų streikai, studentų protestai, bet prezidentas laikosi tvirtai.
Jo reitingai išlieka stabilūs – E. Macroną palaiko 40 proc. prancūzų, tačiau mažėja palaikymas tarp viduriniosios klasės piliečių.
Užsienio politika, pasak apklausų, išlieka E. Macrono stiprioji pusė. Prezidento veiksmus tarptautinėje arenoje palaiko du trečdaliai prancūzų, net ir tarp uždirbančių mažiausiai.
E. Macronui nereikėjo parlamento balsavimo prieš įvykdant antskrydžius Sirijoje, tačiau apie įvykusią operaciją jis artimiausiomis dienomis turės informuoti parlamento narius, kurie jau dabar aktyviai reiškia nuomonę šiuo klausimu.
Kraštutinę kairę Prancūzijoje atstovaujantis Jean-Luc'as Melenchonas teigė, kad antskrydis Sirijoje yra neatsakingas veiksmas, prie kurio Prancūzija neturėjo prisidėti.
Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen tvirtino, kad Prancūzija praleido progą tarptautinėje arenoje pasirodyti nepriklausoma jėga.
„Politinės reakcijos atspindi, kad nėra vieningo sutarimo vienoje ar kitoje pusėje. Tai sudėtinga tema. Ją dar apsunkina vis dar Prancūzijoje egzistuojanti teroro atakų grėsmė, kuri daro įtaką viešajai nuomonei“, – teigė politologas Jerome'as Fourquetas
