Airijoje abortai yra draudžiami, o išimtys daromos tik tuomet, jei gresia pavojus motinos gyvybei.
Už neteisėtą abortą šioje šalyje gresia 14 metų laisvės atėmimo bausmė, nes tai traktuojama kaip žmogžudystė – mat vaisiui nuo užsimezgimo pradžios pagal 8-ąją konstitucijos pataisą numatomos visos pilietinės teisės, įskaitant teisę į gyvybę.
Gimdyti privalo ir per išprievartavimą ar incestą pastojusios moterys. Taip pat tos, kurios nešioja kūdikius žinodamos, jog gimę jie neturi vilties gyventi.
Tad jau daug metų vyksta vadinamasis abortų turizmas: skaičiuojama, kad per metus net 3 tūkst. moterų iš katalikiškos Airijos keliauja į kitas valstybes vien tam, kad joms būtų pašalintas vaisius.
Kitos, kurios pinigų neturi, ieško, kas juos atliktų nelegaliai.
Gegužės 25-ąją airiai pirmąkart po 35 metų prie balsadėžių spręs, ar palikti tokią konstitucijos pataisą galiojančią, ar vis dėlto legalizuoti abortus.
Artėjant referendumo dienai nerimą kelia tai, kad referendumo rezultatą gali paveikti politinė įtaka iš kitų šalių.
Nežinomos interesų grupės, kalbančios abortų klausimu, ėmė atakuoti airius socialinėmis reklamomis tinkle „Facebook“ ir kitur. Tad šio socialinio tinklo administratoriai pranešė nuo gegužės 8-osios blokuojantys visą reklaminį turinį, susijusį su Airijos referendumu dėl abortų, skelbiamą žmonių iš kitų valstybių.
Taip „Facebook“ siekia parodyti, jog mokosi iš ankstesnių klaidų. Ypač po skandalo, kuris kilo paaiškėjus, jog tyrimų bendrovė „Cambridge Analytica“ gavo duomenis apie socialinio tinklo vartotojus ir pagal tai buvo sukurta ir į rinkėjus nutaikyta Donaldo Trumpo prezidento rinkimų kampanija.
Tais pačiais 2016-aisiais daugybė su Rusija siejamų paskyrų iš „Facebook“ užsakinėjo politinę reklamą, nukreiptą į JAV rinkėjus.
Dabar socialinio tinklo įkūrėjas Markas Zuckerbergas nori tesėti savo pažadus ir agresyviau reguliuoja politines reklamas.
Jis tvirtina, jog tokia praktika netrukus bus pritaikyta ir kitose valstybėse.
Užblokuoti politines kitų valstybių reklamas prieš Airijos referendumą nuspręsta reaguojant į šalies rinkimų įstatymus. Pagal juos politinės kampanijos negali būti finansuojamos žmonių, kurie nėra Airijos piliečiai ar gyventojai.
Kai airiai pradėjo pranešinėti apie daugybę vieną ar kitą pusę paremti raginančių reklamų socialiniuose tinkluose, kurios yra neaiškios kilmės, „Facebook“ nutarė reaguoti.
