Reakcija į 2017 metagis iš Rusijos pabėgusio žurnalisto A.Babčenkos mirtį Kijeve buvo triukšminga, tačiau ją pranoko šokas, kurį daugelis patyrė sužinoję, jog vyras yra sveikas ir gyvas.
Jo surežisuota mirtis buvo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) operacija siekiant nustatyti ir suimti tikrosios žmogžudystės organizatorių.
Ukrainos saugumo tarnybos, pats A.Babčenka ir net šalies prezidentas Petro Porošenka tvirtino, kad operacija buvo itin sėkminga ir jiems pavyko suimti žmogų, planavusį nužudyti 30 žmonių.
Tačiau pirmoji reakcija į tokią operaciją nebuvo labai palanki Ukrainai.
Kritikos jai pažėrė ir Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacija bei organizacija „Reporteriai be sienų“. Pastarieji pareiškė, jog SBU veiksmai tėra „dalis informacinio karo“. ESBO apkaltino Kijevą skleidžiant netikrą informaciją.
Aiškintis teko ir pačiam A.Babčenkai. Nors jis dėkojo SBU už puikiai atliktą operaciją, regis, komentarų sulaukė ne pačių mieliausių. Vyras socialiniuose tinkluose nekart bandė aiškinti, jog nei jis, nei SBU neturėjo kitos išeities tik inscenizuoti mirtį. Žurnalistas aštriai kritikavo manančius, jog tokiais veiksmais jis perlenkė lazdą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Nerijus Maliukevičius tvirtino, esą tokia reakcija kilo dėl to, kad pritrūko detalesnio paaiškinimo, kodėl imtasi tokių priemonių.
„Didžioji problema yra, kad visi vertinimai susipynę su ką tik patirtomis emocijomis.
Iš pradžių didelis liūdesys dėl paskelbtos mirties, po to – sumišimas. Manau, emocijas reikia patraukti į šalį ir suprasti, kad tai, kas įvyko, iš esmės buvo tradicinė tarnybų operacija.
Tokias schemas taiko kriminalinė policija, – „Lietuvos rytui“ sakė N.Maliukevičius. – Išskirtinis dalykas šioje istorijoje yra tai, kad A.Babčenka sulaukė pasaulinio atgarsio.
Tai ir yra didžioji dilema, su kuria dabar susidūrė Ukraina. Apie šios operacijos sėkmę dar turės papasakoti pačios Ukrainos institucijos ir A.Babčenka.“
Politologas tikino, kad Ukrainos įvykdyta operacija turi globalių strateginių pasekmių.
Ukraina privalės įtikinti tarptautinę visuomenę, kad tikrai tokios inscenizacijos reikėjo šiuo atveju.
„Institucijoms tikrai dar reikės daug padirbėti, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.
O neigiamos pasekmės yra pasitikėjimo informacija, gaunama iš Ukrainos, klausimas“, – įsitikinęs politologas.
SBU operacija tapo tikru saldainiu valstybiniams Rusijos kanalams, kurie suskubo Ukrainą apkaltinti rusofobiška isterija.
Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos žodžius citavo visi: „Kijevas skęsta antirusiškoje isterijoje pamiršdamas netgi moralę, žmogaus teises ir humaniškumą.
Tačiau ši isterija yra vienintelis dalykas, leidžiantis Ukrainos valdžiai veikti nacionalistų diktatūros sąlygomis.“
Kliuvo ir Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai. Nors jis trečiadienį šypsodamasis spaudė ranką A.Babčenkai ir aiškino, jog kitaip elgtis nebuvo galima, tai davė peno Rusijos valstybinei žiniasklaidai apkaltinti jį „provokacijos organizavimu“.
Maža to, pridurta, jog dabar Vakarai tikrai turi atsisakyti iliuzijų dėl Ukrainos demokratijos tvarumo.
„Manęs tai nestebina. Rusija ir vienu, ir kitu atveju bando pasinaudoti situacija.
Kai buvo paskelbta žinia apie žurnalisto nužudymą, Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad tokie nužudymai įmanomi tik dabartinėje Ukrainoje.
Kremliaus propagandos mašina bandys tuo pasinaudoti“, – teigė politologas N.Maliukevičius.
Pasak jo, esminis ginklas, kurį Ukraina turi realiame ir informaciniame kare su Rusija, yra Vakarų pasitikėjimas, o Kremlius to neturi.
„Labai svarbu, kad pasitikėjimas Ukrainos politikais, specialiosiomis tarnybomis išliktų Vakaruose“, – teigė N.Maliukevičius.
