Ši istorinė byla gali reikšti didžiulį prezidento triumfą arba skaudų papeikimą likus keliems mėnesiams iki rinkimų.
Praėjus dvejiems metams po to, kai B. Obama pasirašė įstatymą, pagal kurį turi būti apdrausti dar 32 mln. amerikiečių ir draudimo negalima nesuteikti paciento ligos istorijos pagrindu, šio įstatymo likimas yra šešių vyrų ir trijų moterų rankose.
Nors Jungtinės Valstijos yra turtingiausia pasaulio valstybė, jos yra vienintelė industrializuota demokratija, nesuteikianti sveikatos draudimo visiems savo piliečiams.
Sprendimo apimtį ir mastą dar kartą pademonstravo tai, kad devyni Aukščiausiojo Teismo teisėjai kovo pabaigoje žodinius argumentus teikė beveik šešias valandas per tris dienas - ilgiausiai dėl vieno klausimo per daugiau kaip 45 metus.
Sprendimas turi būti paskelbtas netrukus po 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku. Įmanoma, nors ir labai mažai tikėtina, kad Aukščiausiasis Teismas šio klausimo ketvirtadienį iki darbo pabaigos nebaigs ir pratęs jį jau kitą kadenciją, kuri prasidės spalį.
Teisėjai gali palikti galioti visą įstatymą, anuliuoti tam tikras jo sąlygas arba jį visą atmesti. Šiuo Teismo sprendimu gali būti performuotos federalinės vyriausybės galios palyginti su valstijų galiomis.
Sprendimas gali turėti lemtingą reikšmę B. Obamos prezidentavimui ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Johnui Robertsui, kurį į Aukščiausiąjį Teismą 2005 metais paskyrė tuometinis prezidentas George'as W. Bushas.
Praeityje J. Robertsas dažnai pritardavo mažesnės apimties sprendimams, kuriais buvo įveikiami ideologiniai skirtumai dėl į dvi beveik vienodas stovyklas susiskirsčiusio Teismo.
Devyni teisėjai į stovyklas yra susiskirstę ideologiškai ir politiškai. J. Robertsą ir dar keturis konservatorius, kurie dažnai sudaro daugumą, yra paskyrę respublikonų prezidentai. Keturis liberalus paskyrė demokratų prezidentai, tarp jų - B.Obama.
„Jeigu Teismas anuliuos kokią nors įstatymo nuostatą, tai gali būti viena dramatiškiausių Teismo konfrontacijų su prezidentu nuo 4-ojo dešimtmečio“, - sakė Indianos universiteto teisės mokyklos profesorius Danielis Conkle'as.
Antradienį vakare per lėšų rinkimo renginį Majamyje B. Obama tvirtai gynė savo sveikatos apsaugos įstatymą.
„Tikiu, kad sveikatos (apsaugos. - Red.) reforma buvo teisingas dalykas, - sakė jis. - Tikiu, jog buvo teisinga užtikrinti, kad daugiau kaip trys milijonai jaunų žmonių galėtų likti savo tėvų sveikatos draudimo planuose“.
„Tikiu, kad buvo teisinga suteikti daugiau nuolaidų pagyvenusiems žmonėms dėl jų receptinių vaistų. Tikiu, jog buvo teisinga užtikrinti, kad kiekvienas šioje šalyje gautų padorią sveikatos priežiūrą ir susirgęs nebankrutuotų“, - kalbėjo prezidentas.
„Štai kuo tikiu. Bet tai priklauso nuo jūsų. Sprendžiate jūs“, - pridūrė B. Obama.
Didžiausiu JAV sveikatos apsaugos sistemos pertvarkymu per beveik 50 metų siekiama užtikrinti sveikatos draudimą daugiau kaip 30 mln. anksčiau nedraustų amerikiečių ir sulėtinti didelį medicininių paslaugų brangimą. JAV sveikatos apsaugai išleidžia daugiau nei bet kuri kita valstybė, bet maždaug 50 mln. iš 310 mln. amerikiečių neturi išvis jokio draudimo.
Pacientų apsaugos ir prieinamos priežiūros akto, kurį kritikai praminė „Obamacare“ („Obamos priežiūra“), esmė yra individualūs mandatai, pagal kuriuos kiekvienas JAV pilietis nuo 2014 metų privalės įsigyti sveikatos draudimą. Priešingu atveju numatomos baudos.
Oponentai teigia, kad Kongresas viršijo savo konstitucines prerogatyvas reikalaudamas asmenų pirkti draudimą, o B. Obamos administracija tvirtina, kad tokie pakeitimai yra gyvybiškai svarbūs ir atitinka esamus prekybos ir mokesčių įstatymus.
Taip pat yra klausimas dėl šio įstatymo taikymo sveikatos apsaugos programai „Medicaid“ mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Tokiu žingsniu, kaip nurodo Kongreso biudžeto biuras, būtų apimta maždaug 16 mln. neapdraustų, neturtingų amerikiečių.
Priešininkai sako, kad toks išplėtimas būtų nekonstitucinis, nes juo valstijos būtų verčiamos apdrausti šią naują grupę ir sulauktų netiesioginio grasinimo neskirti federalinių lėšų „Medicaid“.
Maždaug 56 proc. amerikiečių sako, kad nepritaria sveikatos apsaugos įstatymui, rodo sekmadienį paskelbti „Reuters“ ir „Ipsos“ apklausos rezultatai. Tačiau paklausus apie atskiras nuostatas, dauguma respondentų išreiškė joms tvirtą paramą, išskyrus individualų draudimo įsigijimo mandatą, kuriam nepritarė 61 proc. apklaustųjų.
Kalbant apie kitas įstatymo dalis, 82 proc. apklaustųjų pirmenybę teikė tam, kad draudikams nebūtų leidžiama nedrausti žmonių, jau sergančių kokiomis nors ligomis. 61 proc. pritaria tam, kad vaikai galėtų likti tėvų draudimo programose iki 26 metų amžiaus, o 72 proc. remia reikalavimą daugiau kaip 50 darbuotojų turinčioms kompanijoms siūlyti draudimą.
Neaišku, kokių politinių pasekmių turės vienoks ar kitoks Aukščiausiojo Teismo sprendimas.
Minimos reformos turėjo būti didžiausias prezidento vidaus politikos triumfas, tad jų anuliavimas tikrai būtų smūgis B. Obamai, o kritikai galėtų vaizduoti jį kaip daug silpnesnę figūrą.
Tačiau jeigu Aukščiausiojo Teismo konservatorių dauguma (5 teisėjai. - Red.) atmestų dalį įstatymo ar jį visą, tai supurtytų liberalus ir B. Obama galėtų pasinaudoti šiuo pykčiu paramai demokratams per lapkričio rinkimus paskatinti.
Kaip Masačusetso gubernatorius, M. Romney pasirašė sveikatos apsaugos reformų įstatymą, įskaitant individualius mandatus, tad galėtų būti kaltinamas veidmainiavimu šiuo klausimu.
Kai kurie stebėtojai atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus, stovyklas kartais keičiantis teisėjas Anthony Kennedy kovo mėnesį kėlė griežtus klausimus, tad tikriausiai įstatymas ar jo dalys bus anuliuoti.
Vis dėlto teisėja Ruth Bader Ginsburg neseniai pasakė: „Aukščiausiajame Teisme tie, kurie (ką nors. - Red.) žino, nekalba. O tie, kurie kalba, (nieko. - Red.) nežino“.
