Ši istorinė byla gali reikšti didžiulį prezidento triumfą arba skaudų papeikimą likus keliems mėnesiams iki rinkimų.
Praėjus dvejiems metams po to, kai B. Obama pasirašė įstatymą,
pagal kurį turi būti apdrausti dar 32 mln. amerikiečių ir draudimo
negalima nesuteikti paciento ligos istorijos pagrindu, šio įstatymo
likimas yra šešių vyrų ir trijų moterų rankose.
Nors Jungtinės Valstijos yra turtingiausia pasaulio valstybė,
jos yra vienintelė industrializuota demokratija, nesuteikianti
sveikatos draudimo visiems savo piliečiams.
Sprendimo apimtį ir mastą dar kartą pademonstravo tai, kad
devyni Aukščiausiojo Teismo teisėjai kovo pabaigoje žodinius
argumentus teikė beveik šešias valandas per tris dienas -
ilgiausiai dėl vieno klausimo per daugiau kaip 45 metus.
Sprendimas turi būti paskelbtas netrukus po 14 val. Grinvičo (17
val. Lietuvos) laiku. Įmanoma, nors ir labai mažai tikėtina, kad
Aukščiausiasis Teismas šio klausimo ketvirtadienį iki darbo
pabaigos nebaigs ir pratęs jį jau kitą kadenciją, kuri prasidės
spalį.
Teisėjai gali palikti galioti visą įstatymą, anuliuoti tam
tikras jo sąlygas arba jį visą atmesti. Šiuo Teismo sprendimu gali
būti performuotos federalinės vyriausybės galios palyginti su
valstijų galiomis.
Sprendimas gali turėti lemtingą reikšmę B. Obamos
prezidentavimui ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Johnui Robertsui, kurį į Aukščiausiąjį Teismą 2005 metais
paskyrė tuometinis prezidentas George'as W. Bushas.
Praeityje J. Robertsas dažnai pritardavo mažesnės apimties
sprendimams, kuriais buvo įveikiami ideologiniai skirtumai dėl į
dvi beveik vienodas stovyklas susiskirsčiusio Teismo.
Devyni teisėjai į stovyklas yra susiskirstę ideologiškai ir
politiškai. J. Robertsą ir dar keturis konservatorius, kurie dažnai
sudaro daugumą, yra paskyrę respublikonų prezidentai. Keturis
liberalus paskyrė demokratų prezidentai, tarp jų - B.Obama.
„Jeigu Teismas anuliuos kokią nors įstatymo nuostatą, tai gali
būti viena dramatiškiausių Teismo konfrontacijų su prezidentu nuo
4-ojo dešimtmečio“, - sakė Indianos universiteto teisės mokyklos
profesorius Danielis Conkle'as.
Antradienį vakare per lėšų rinkimo renginį Majamyje B. Obama
tvirtai gynė savo sveikatos apsaugos įstatymą.
„Tikiu, kad sveikatos (apsaugos. - Red.) reforma buvo teisingas dalykas, -
sakė jis. - Tikiu, jog buvo teisinga užtikrinti, kad daugiau kaip
trys milijonai jaunų žmonių galėtų likti savo tėvų sveikatos
draudimo planuose“.
„Tikiu, kad buvo teisinga suteikti daugiau nuolaidų pagyvenusiems
žmonėms dėl jų receptinių vaistų. Tikiu, jog buvo teisinga
užtikrinti, kad kiekvienas šioje šalyje gautų padorią sveikatos
priežiūrą ir susirgęs nebankrutuotų“, - kalbėjo prezidentas.
„Štai kuo tikiu. Bet tai priklauso nuo jūsų. Sprendžiate
jūs“, - pridūrė B. Obama.
Didžiausiu JAV sveikatos apsaugos sistemos pertvarkymu per beveik
50 metų siekiama užtikrinti sveikatos draudimą daugiau kaip 30 mln.
anksčiau nedraustų amerikiečių ir sulėtinti didelį medicininių
paslaugų brangimą. JAV sveikatos apsaugai išleidžia daugiau nei
bet kuri kita valstybė, bet maždaug 50 mln. iš 310 mln.
amerikiečių neturi išvis jokio draudimo.
Pacientų apsaugos ir prieinamos priežiūros akto, kurį kritikai
praminė „Obamacare“ („Obamos priežiūra“), esmė yra individualūs
mandatai, pagal kuriuos kiekvienas JAV pilietis nuo 2014 metų
privalės įsigyti sveikatos draudimą. Priešingu atveju numatomos
baudos.
Oponentai teigia, kad Kongresas viršijo savo konstitucines
prerogatyvas reikalaudamas asmenų pirkti draudimą, o B. Obamos
administracija tvirtina, kad tokie pakeitimai yra gyvybiškai svarbūs
ir atitinka esamus prekybos ir mokesčių įstatymus.
Taip pat yra klausimas dėl šio įstatymo taikymo sveikatos
apsaugos programai „Medicaid“ mažas pajamas gaunančioms šeimoms.
Tokiu žingsniu, kaip nurodo Kongreso biudžeto biuras, būtų apimta
maždaug 16 mln. neapdraustų, neturtingų amerikiečių.
Priešininkai sako, kad toks išplėtimas būtų nekonstitucinis,
nes juo valstijos būtų verčiamos apdrausti šią naują grupę ir
sulauktų netiesioginio grasinimo neskirti federalinių lėšų
„Medicaid“.
Maždaug 56 proc. amerikiečių sako, kad nepritaria sveikatos
apsaugos įstatymui, rodo sekmadienį paskelbti „Reuters“ ir „Ipsos“
apklausos rezultatai. Tačiau paklausus apie atskiras nuostatas,
dauguma respondentų išreiškė joms tvirtą paramą, išskyrus
individualų draudimo įsigijimo mandatą, kuriam nepritarė 61 proc.
apklaustųjų.
Kalbant apie kitas įstatymo dalis, 82 proc. apklaustųjų
pirmenybę teikė tam, kad draudikams nebūtų leidžiama nedrausti
žmonių, jau sergančių kokiomis nors ligomis. 61 proc. pritaria
tam, kad vaikai galėtų likti tėvų draudimo programose iki 26 metų
amžiaus, o 72 proc. remia reikalavimą daugiau kaip 50 darbuotojų
turinčioms kompanijoms siūlyti draudimą.
Neaišku, kokių politinių pasekmių turės vienoks ar kitoks
Aukščiausiojo Teismo sprendimas.
Minimos reformos turėjo būti didžiausias prezidento vidaus
politikos triumfas, tad jų anuliavimas tikrai būtų smūgis
B. Obamai, o kritikai galėtų vaizduoti jį kaip daug silpnesnę
figūrą.
Tačiau jeigu Aukščiausiojo Teismo konservatorių dauguma (5
teisėjai. - Red.) atmestų dalį įstatymo ar jį visą, tai supurtytų
liberalus ir B. Obama galėtų pasinaudoti šiuo pykčiu paramai
demokratams per lapkričio rinkimus paskatinti.
Kaip Masačusetso gubernatorius, M. Romney pasirašė sveikatos
apsaugos reformų įstatymą, įskaitant individualius mandatus, tad
galėtų būti kaltinamas veidmainiavimu šiuo klausimu.
Kai kurie stebėtojai atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus,
stovyklas kartais keičiantis teisėjas Anthony Kennedy kovo mėnesį kėlė griežtus klausimus, tad tikriausiai
įstatymas ar jo dalys bus anuliuoti.
Vis dėlto teisėja Ruth Bader Ginsburg
neseniai pasakė: „Aukščiausiajame Teisme tie, kurie (ką nors. - Red.)
žino, nekalba. O tie, kurie kalba, (nieko. - Red.) nežino“.