Pirmieji Arabų pavasario žiedai išsiskleidė dar prieš pusantrų metų. Bet optimizmo banga Artimuosiuose Rytuose jau subliūško.
Sirija toliau slysta į pilietinį karą, kuris, net jei prezidentas Basharas al-Assadas pasitrauktų, nusineštų dešimtis tūkstančių gyvybių.
Į normalią valstybę nepanaši ir Libija, pernai atsikračiusi tirono Muammaro Gaddafi. Diktatorių su NATO pagalba nuvertę sukilėliai dar tik stato demokratinės šalies pamatus.
O Jemenas, kur po 33 metų valdžios iš posto pasitraukė prezidentas Ali Abdullah Salehas, regis, dabar labiausiai vilioja teroristų tinklo „Al Qaeda” teroristus. Vis dėlto labiausiai nerimą kelia įvykiai Egipte – didžiausioje arabų valstybėje.
Nors čia įvyko demokratiniai parlamento rinkimai, jau išrinktas ir naujasis prezidentas M.Mursi, šalį po revoliucijos vis dar valdanti kariškių taryba, regis, pasiryžusi sulėtinti ar net visai sustabdyti egiptiečių žygį į laisvę.
Užsimojo suvienyti šalį
Žinoma, daug reiškia vien tai, kad Egipto kariniai valdytojai pripažino nežymią, bet neabejotiną M.Mursi pergalę prieš buvusį šalies premjerą Ahmedą Shafiqą, palankų kariškių chuntai.
Nors rinkimų rezultatų paskelbimas buvo atidėtas, rinkimų komisija nusprendė, kad prezidentu buvo išrinktas M.Mursi. Jį savo balsais parėmė 51,7 proc. rinkėjų.
Oficialiai M.Mursi postą užims jau rytoj, po šiandien vyksiančios iškilmingos inauguracijos ceremonijos.
Proga švęsti – tarsi ir neeilinė. Egipte įvyko pirmieji demokratiniai prezidento rinkimai, kurie stebėtojų vėliau buvo pripažinti laisvais.
Be to, pirmąkart arabų pasaulyje demokratiniu būdu į valdžią atėjo islamistas prezidentas.
„Būsiu prezidentas visiems egiptiečiams. Raginu jus, didieji Egipto žmonės, stiprinti mūsų nacionalinę vienybę”, – pirmojoje savo kalboje pareiškė išrinktasis prezidentas.
Praeityje studijavo JAV
Ant popieriaus M.Mursi – kone nepriekaištingos reputacijos prezidentas.
Būtent toks, kokio atsinaujinusiam Egiptui ir reikia.
60-metis politikas, gimęs kaime Nilo deltos provincijoje, yra vedęs ir su žmona užaugino keturis vaikus.
Nors M.Mursi eina aukštas pareigas islamistinėje Musulmonų brolijoje, į kurią taip įtariai žvelgia tiek JAV, tiek Egipto kaimynas Izraelis, daktaro laipsnį jis apsigynė būtent Amerikoje.
2000-aisiais prasibrovęs į Egipto parlamentą, jis čia labiausiai pagarsėjo įspūdingomis kalbomis, nuo kurių ir atsispyrė nuosekli jo karjera.
O M.Mursi populiarumas ėmė augti 2002 metais, kai po traukinio katastrofos jis viešai užsipuolė už saugumą geležinkeliuose atsakingus pareigūnus. Tai sužavėjo egiptiečius.
Netrukus M.Mursi jau buvo paskirtas Musulmonų brolijos atstovu spaudai. O pernai, žlugus buvusio prezidento Hosni Mubarako režimui, tapo šio islamistinio judėjimo įkurtos Laisvės ir teisingumo partijos (LTP) pirmininku.
Dokumentus, reikalingus dalyvauti prezidento rinkimuose, M.Mursi įteikė paskutinę galimą dieną – po to, kai savo kandidatūros nebuvo leista iškelti kitam LTP lyderiui milijonieriui Khairatui al-Shaterui.
Žada atsisukti į krikščionis
Iš pradžių netrūko abejonių, kad M.Mursi, pasižymintis gana ramiu būdu, pritrauks pergalei reikalingų rinkėjų daugumą.
Tačiau kandidatui labai padėjo mūru už jį stojusi puikiai organizuota Musulmonų brolijos rinkimų kampanijos komanda. Ta pati, kurios dėka LTP anksčiau šiemet laimėjo daugiausia vietų parlamente.
Be to, kadangi M.Mursi nuolat pabrėžė esantis „viduriniojo kelio” tarp islamizmo ir pasaulietiškumo atstovas, jį per rinkimus parėmė ir liberalesni egiptiečiai.
Pavyzdžiui, per rinkimų kampaniją jis stengėsi prisistatyti kaip kandidatas, apsaugosiantis Egiptą nuo galimo senosios H.Mubarako chuntos sugrįžimo.
Be to, M.Mursi tikino norintis kurti „demokratinę, pilietinę ir modernią visuomenę”.
Jos pagrindas – tikėjimo laisvė ir teisė taikiai protestuoti.
O siekdamas įtikti Egipto krikščionims – koptams, LTP pirmininkas pareiškė, jog premjeru nebūtinai paskirs savo vadovaujamos partijos narį.
M.Mursi taip pat paskelbė, kad vienu savo patarėju, galbūt netgi viceprezidentu, paskirs koptų politiką. Ir esą tikrai nesieks įvesti privalomų islamiškų aprangos taisyklių.
„Prezidentas nuo šiol bus institucija. Supermeno era baigėsi”, – buvusiam H.Mubarako režimui įgėlė M.Mursi.
Oficialiai pažadus ištesėjo
Vis dėlto kritikai pastebi: Supermeno – H.Mubarako valdžioje gal ir nebėra, bet jį pakeitė kiti 24 superherojai.
Būtent tiek generolų sudaro Egipte valdžią laikinai perėmusią kariškių tarybą, kuri, apžvalgininkų teigimu, per kiek daugiau nei metus šalį pavertė gandų ir mįslių dėl jos ateities lopšiu.
Oficialios tarybos pareigos – prižiūrėti, kad valdžios perdavimas demokratiškai išrinktiems civiliams būtų sklandus.
Iš pradžių, pernai kovą, tokiai armijos iniciatyvai Egipte pernelyg nesipriešinta.
Referendumu visuomenė pritarė planui iš pradžių surengti parlamento rinkimus, tuomet išrinkti Konstitucijos rašytojų asamblėją ir galiausiai balsuoti prezidento rinkimuose.
Bent jau oficialiai kariškių taryba savo pažadus pamažu perduoti valdžią civiliams ištesėjo.
Žiemą įvyko sklandūs parlamento rinkimai, po kurių deputatai įvardijo Konstitucijos asamblėją.
O praėjusią savaitę, nors ir po nemenko šurmulio ir abejonių dėl tikrojo nugalėtojo, išrinktas ir prezidentas.
Kariškiai slopina permainas
Tačiau už oficialaus stropumo užuolaidos tūno visiškas chaosas, nė kiek neprimenantis nuoseklios kelionės į demokratiją.
Antrojo prezidento rinkimų turo išvakarėse kariškių taryba sumanė Aukščiausiojo teismo rankomis paleisti parlamentą.
Esą pernykščiai rinkimai pažeidė konstituciją, todėl reikės naujo balsavimo.
Pretekstas – partijos kėlė savo kandidatus varžydamosi dėl trečdalio mandatų, konstitucijos paliktų individualiems kandidatams. O tai neva pažeidė įstatymus.
Daugelis dar tikėjosi, kad užteks pakartotinio balsavimo būtent dėl šio trečdalio mandatų.
Tačiau teismas nusprendė, kad turi būti paleistas visas parlamentas.
Daugiausia balsų per parlamento rinkimus laimėjusi LTP išsyk sutrimitavo apie pavojų demokratijai.
Tačiau kariškių taryba nė nemanė sustoti – ji perėmė paleisto parlamento galias.
Jie jau paskelbė, kad nauji rinkimai galės būti surengti tik surašius konstituciją.
O Konstitucinę asamblėją, paleidus parlamentą, greičiausiai išrinks būtent kariškiai. Tai reiškia, kad generolai iš esmės suteikė sau autonomiją.
„Taip, M.Mursi paskirs ministrų kabinetą, tačiau neturės jokios įtakos sprendimams dėl valstybės biudžeto, vidaus saugumo, užsienio politikos ar armijos”, – pažymėjo įtakingas savaitraštis „The Economist”.
Pavyzdžiui, prezidentas gali paskelbti karą, bet tik po to, kai tam pritaria kariškių taryba.
Tai yra tikroji Egipto valdžia, juk netgi sutartinai diktatoriumi vadinto H.Mubarako įsakymų Egipto revoliucijos metu nesiklausė tie patys aukšti generolai.
Į Kairo gatves tankus išvedę kariškiai nesiryžo pakelti ginklų prieš tūkstančius protestuotojų. Be to, būtent kariškiai privertė H.Mubaraką palikti savo postą.
Tad M.Mursi neabejotinai laukia gausybė iššūkių.
Sakoma: „Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.” Gali būti, kad paskutinis juoksis būtent H.Mubarakas.
Baimė dėl islamizmo stiprėjimo Egipte
Islamisto M.Mursi išrinkimas prezidentu bei Musulmonų brolijos dominavimas Egipte kelia ne tik džiaugsmą, bet ir nerimą. Šią savaitę jau atrodė, kad tiek Izraelyje, tiek Amerikoje neslepiami nuogąstavimai dėl islamistų atėjimo į valdžią Egipte gali pasitvirtinti.
Mat Irano valstybinė naujienų agentūra „Fars” paskelbė interviu su M.Mursi, kuriame pastarasis esą pareiškė, kad nori persvarstyti taikos sutartį su Izraeliu ir sustiprinti ryšius su Iranu.
Vakaruose išsyk kilo nemenkas sąmyšis – pastaraisiais metais Iranas neslepia branduolinių ambicijų ir didina įtampą Artimuosiuose Rytuose. O juk Irane į valdžią islamistai pateko taip pat po revoliucijos, nuvertę autoritarinį lyderį.
Kol kas sąlyginio regiono stabilumo garantas – būtent 1979 metų Egipto ir Izraelio taikos sutartis, pagal kurią Izraelis pasitraukė iš Sinajaus pusiasalio, o Egiptas pasižadėjo laikytis taikos.
Vis dėlto jau po kelių dienų paaiškėjo, kad absoliučiai visas interviu buvo išgalvotas. M.Mursi niekuomet nekalbėjo su agentūros „Fars” žurnalistu.
Tiesa, nerimas dėl neva radikalių islamistų kėslų nedingsta. Ypač dabar, kai ir parlamente, kuris, tiesa, paleistas, ir prezidentūroje šeimininkauja būtent Musulmonų brolijos atstovai.
Pavojingas net paprastų aktyvistų elgesys. Būrys jų, švęsdami M.Mursi pergalę prezidento rinkimuose, užpuolė britų žurnalistę ir ją išprievartavo.
„Jie ėmė plėšti nuo manęs drabužius. Iš pradžių sijoną, o tuomet ir apatines kelnaites. Vienu metu jau maniau, kad apskritai žūsiu”, – sakė Natasha Smith.
Pernai per panašų incidentą Egipte buvo užpultos ir dar dvi žurnalistės – amerikietės Lara Logan ir Mona Eltahawy. O radikalių Musulmonų brolijos pareiškimų ar reikalavimų kitaminčių atžvilgių – vis daugiau.
