Jam patruliuojant šį balandį, trečios išvykos į Afganistaną metu, jis padėjo savo krepšį ant rankų darbo sprogmens, kuris suplėšė aukšto atletiško vyro kūną į gabalus. Praėjus 20 sekundžių po sprogimo, vikriai dirbantis armijos medikas visas keturias T. Millso galūnes buvo užveržęs turniketais, kad seržantas mirtinai nenukraujuotų.
„Aš rėkiau ant jo, kad eitų nuo manęs. Sakiau, kad paliktų mane ramybėje ir eitų padėti kitiems vaikinams, - prisimena kareivis. - O jis man atsakė: „Su visa pagarba, seržante Millsai, užsičiaupkite. Leiskite man dirbti savo darbą.“
Medikas sugebėjo išsaugoti T. Millso gyvybę, bet ne rankas ir kojas. 25 metų vyrui buvo amputuotos visos keturios galūnės. Jis vienintelis išgyveno iš penkių karių, kurie buvo patyrę tokio pat sunkumo sužeidimus karuose Afganistane ir Irake.
Stengiasi nedramatizuoti
Dar šio pavasario pradžioje T. Millsas galėjo įsivaizduoti, kad šiuo metu leis laiką su savo bendražygiais. Vietoj to amerikietis dienas stumia Walterio Reedo medicinos centre reabilituodamasis po traumos, kuri kardinaliai pakeitė jo gyvenimą.
Vis dėlto vyras neapsistoja ties šiuo liūdnu suvokimu. Sėdėdamas ligoninės lovoje, jis savo situaciją apibūdina paprastai: „Darbe turėjau blogą dieną.“
Jo šeima – ypatingai žmona Kesley – jį už tai tiesiog dievina.
„Manau, kad jis yra supermenas. Tikrai taip manau. Puiku matyti, kaip jam pasisekė. Turiu galvoje, jis laimingiausias nelaimingas vaikinas“, - sako tragedijos paliesta moteris.
T. Millso sveikimas turėtų užtrukti mažiausiai metus. Jau dabar yra gerų ženklų: medicininės procedūros padėjo pašalinti nepakeliamus fantominius galūnių skausmus, kurie jį kamavo pirmomis savaitėmis po sužalojimo.
Kiekvieną terapijos seansą kareivis vertina metodiškai, praktiškai.
„Nėra priežasčių, kodėl turėčiau čia sėdėdamas žiūrėti pro langą ir gailėti savęs. Tai nutiko. Aš negaliu to pakeisti, negaliu atsukti laiko atgal“, - savo požiūrį į situaciją dėsto sužeistasis.
Walterio Reedo medicinos centre T. Millsas atlieka pratimus, kurie turėtų sustiprinti jo nugaros, klubų, krūtinės ir pečių raumenis. Jis šokinėja ant batuto, stengdamasis pasisukti 90 laipsnių kampu.
Seržantas kol kas neturi nuolatinių galūnių protezų. Tad bet kokiai veiklai, kuria kiti žmonės užsiima net nesusimąstydami, jam reikia pagalbos. Treniruodamasis, jis naudojasi galūnių protezais, kurie yra skirti pradedantiesiems.
„Aš nuolat turiu dirbti kol pasiekiu savo galimybių ribas. O tuomet turiu dirbti dar truputį daugiau“, - pasakoja T. Milsas, buvusi mokyklos futbolo, krepšinio ir beisbolo žvaigždė.
Sveikti padeda šeima ir gerbėjai
Kol vyras mokosi naudotis dirbtinėmis galūnėmis, jį palaiko armija amerikiečių. T. Millso „Facebook“ profilyje jo pasiekimus seka ir nuolat drąsina apie 20 tūkst. žmonių.
Socialinis tinklapis – tarsi langas pasauliui į jo sveikimo procesą. Kai T. Millsas žengė pirmuosius žingsnius su kojų protezais ir pirmą kartą bandė užčiuopti daiktus su dirbtiniais rankų pakaitalais, tai buvo užfiksuota vaizdo kamera.
Vaizdo įraše matyti, kaip žingsnis po žingsnio statydamas raudonai baltais bateliais apautus protezus, jis eina ne kelis žingsnius, o visą kelią nuo taško a iki taško b.
„Ar tai jums pirmas kartas?“ - pasigirsta klausimas už kadro.
„Taip, taip“, - atsako jis išdidžiai ir žengia dar vieną žingsnį.
Netrukus internete pasirodo kitas vaizdelis, atskleidžiantis progresą: jis vaikšto greičiau ir lanksčiau.
Kituose vaizdo klipuose matyti, kaip jis ridinėjasi ir mokosi atsisėsti savo lovoje; kaip jis kantriai mokosi naudotis savo dirbtine ranka. Kitame įraše matome, kaip jis su ta pačia ranka maitina savo mažą dukrelę. Dabar pusės metų amžiaus Chloe savo tėtį mato kasdien. Ir tai tėčiui padeda sveikti.
Jis daro atsilenkimus su krykštaujančiu kūdikiu ant jo pilvo. Jis suka ją ratu savo neįgaliojo vežimėlyje, o mergaitė susižavėjusi mojuoja rankomis.
Gyvenimo trukmė - neprognozuojama
T. Millsas kartoja, kad jaučiasi laimingas, jog išgyveno: „Dabar aš galiu stebėti, kaip mano mažoji mergaitė auga, galiu matyti savo žmoną ir šeimą, viskas yra ir bus gerai. Aš nenumiriau, ir tai yra gerai. Reikia žvelgti į pozityvius dalykus.“
Kol kas T. Millso ateitis medicinine prasme nėra labai aiški. Medikai teigia, kad tik pastaraisiais dešimtmečiais buvo išmokta išgelbėti taip sunkiai sužeistų žmonių gyvybę, kuriems amputuojamos visos keturios galūnės. Todėl medicina dar nėra atsakiusi į klausimą, ar tai turi įtakos gyvenimo trukmei.
„Ne pati amputacija gali turėti įtakos žmogaus sveikatai, bet su tuo susijęs paciento fizinis aktyvumas“, - aiškino amputuotųjų reabilitacijos programos specialistė dr. Karen Pechman.
Kai T. Millsas pasveiks, jo šeimą pasieks sąskaitos už gydymą ir reabilitaciją. Kariuomenė ir draudimas padengs ne visas išlaidas. Tą žinodami, sužeistojo gerbėjai surengė daugybę akcijų, kurių metu buvo renkamos lėšos, padėsiančios išbristi kareivio šeimai iš skolų.
T. Millso garbei buvo spausdinami užrašai ant marškinėlių, rengiami koncertai, golfo turnyrai, pasivažinėjimai motociklais. Tūkstančiai žmonių aukoja į jam sukurtus fondus. Seržanto gimtajame miestelyje Vasare gyventojai bažnyčioje meldžiasi už jį ir jo šeimą.
„Aš nenorėčiau, kad man taip atsitiktų. Neįsivaizduoju, kas norėtų, - sako Paulas Wojno, Vasaro vidurinės mokyklos direktorius ir tėvas vieno geriausių T. Millso vaikystės draugų. - Bet... jeigu man reikėtų išrinkti šiai lemčiai vieną vaiką, kuris neseniai baigė mokyklą, sakyčiau, kad Travisas galėtų tai išbandyti.“
Nesijaučia didvyriu
T. Millsas neseniai gavo gydytojų leidimą persikelti į specialias ligoniams skirtas patalpas, kur jis gali gyventi su savo žmona ir dukra. Dabar jis laukia rugsėjo, kada jo būrys grįš iš Afganistano namo.
„Aš būtinai juos pasitiksiu. Aš būsiu su savo protezais, stovėsiu apsirengęs uniformą, turėsiu kairę ir dešinę ranką ir galėsiu jiems atiduoti pagarbą. Aš ten stovėsiu ir jų lauksiu“, - svajoja T. Millsas.
O ką pasakys tiems savo rėmėjams, kurie jį laiko didvyriu?
„Vien dėl to, kad šitas dalykas man nutiko, aš netapau didvyriu, - kuklinasi karys. - Manau, kad esu tiesiog vaikinas, kuris dirbo savo darbą, žinojo apie galimas pasekmes ir tos pasekmės dabar yra.“
