Maskva gali siekti pasipelnyti iš amerikiečių įvaikintų mažamečių

Rusijos Valstybės Dūma pagaliau ratifikavo susitarimą su JAV dėl rusų mažamečių įvaikinimo Amerikoje. Bet Maskva vis dar purkštauja dėl esą nederamo amerikiečių įtėvių elgesio su mažamečiais iš užjūrio.

J. Sterkel (kairėje) įkurtoje Vaikų rančoje, rusų manymu, amerikiečiai įtėviai tiesiog numeta įsivaikintus mažamečius.
J. Sterkel (kairėje) įkurtoje Vaikų rančoje, rusų manymu, amerikiečiai įtėviai tiesiog numeta įsivaikintus mažamečius.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2012-07-13 15:50, atnaujinta 2018-03-18 04:34

Vaikų rančą („Ranch For Kids”) JAV Montanos valstijoje prižiūrinti Joyce Sterkel vieną birželio rytą nustėro pamačiusi būrį nelauktų svečių iš Maskvos.

Rusijos vaiko teisių ombudsmeną Pavelą Astachovą lydėjo grupė vyriausybės pareigūnų ir Rusijos valstybinės televizijos komanda.

„Įleiskite. Ši ranča – šiukšliadėžė nebenorimiems vaikams”, – prieš kameras pareiškė P. Astachovas.

J. Sterkel į tokį reikalavimą nereagavo – svečiai liko nieko nepešę.

Tačiau šis incidentas tik parodo, kaip įtariai į mažamečius iš Rusijos įsivaikinančius amerikiečius vis dar žvelgia Rusija.

Įsodino vaiką į lėktuvą

Po Sovietų Sąjungos žlugimo amerikiečiai jau yra įsivaikinę daugiau nei 60 tūkst. vaikų iš Rusijos. Tačiau 2010-aisiais mažylių srautas į Ameriką staiga sustojo.

Viskas prasidėjo tuomet, kai 7 metų berniuko iš Rusijos amerikiečiai įtėviai išsiuntė jį atgal į tėvynę su rašteliu, kad vaikas jiems nebereikalingas ir jie jo atsisakantys.

Rusijoje išsyk kilo pykčio banga. Įsiūtis dar labiau padidėjo, kai žurnalistų rasta Torry Hansen paaiškino: „Artiomas turėjo problemų dėl elgesio.”

Netrukus Maskva įšaldė procedūras, pagal kurias mažamečiai – dažniausiai iš vaikų namų – atiduodami juos įvaikinti panorusiems amerikiečiams.

Taikiklyje – ranča Montanoje

Dabar pyktis jau kreipiamas į J. Sterkel įkurtą Vaikų rančą.

P. Astachovas įsitikinęs, kad amerikiečiai įtėviai čia tiesiog numeta įsivaikintus mažamečius, o jie rančoje esą prastai prižiūrimi.

„Šie vaikai visiškai izoliuoti nuo pasaulio, o taip juk pažeidžiamos jų teisės. Mums neaišku, ar rančoje jiems apskritai padedama”, – aiškino Rusijos vaiko teisių ombudsmenas.

J. Sterkel stebisi tokiais pareiškimais ir tikina, kad P. Astachovas yra neteisus.

Amerikietės 2003 metais įsteigta Vaikų ranča laikinai priima sudėtingo elgesio įvaikintus mažamečius, dažniausiai kenčiančius dėl jų biologinių motinų piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais nėštumo metu.

Bando perauklėti mažamečius

Šiuo metu rančoje gyvena 25 vaikai. Dešimt jų kilę iš Rusijos, kiti – iš Ukrainos, Kazachstano, Kinijos, Etiopijos, Haičio ir kitų šalių.

Skiriasi ir jų amžius, ir problemos. Dažnas vaikas kenčia nuo vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų, atsirandančių nėščioms moterims daug geriant.

Kiti, pripratę prie prastų gyvenimo sąlygų vaikų namuose Rusijoje, yra linkę smurtauti.

Vaikai nusikalsta, nes nesuvokia savo veiksmų pasekmių.

„Tačiau įtėviai visus juos labai myli. Vaikams tiesiog reikia padėti, kad ateityje jie elgtųsi geriau, – tvirtino J. Sterkel. – Vaikų ranča šeimoms dažnai tampa paskutiniu šiaudu, už kurio jos griebiasi.”

Už į rančą atsiunčiamą vaiką tėvai per mėnesį turi mokėti 3,5 tūkst. dolerių (9,8 tūkst. litų).

Kas 30 dienų sprendžiama, ar mažamečiui jau galima grįžti į namus.

Piktina nekviesti svečiai

Pareigūnai iš Rusijos konsulato Sietle du kartus jau buvo atvykę į J. Sterkel rančą.

Moters tvirtinimu, abu vizitai buvo draugiški, bet į P. Astachovo reikalavimą įsileisti ji žiūrėjusi įtariai.

„Numanau, kad P. Astachovas siekia pasipelnyti iškeldamas bylas įtėviams”, – teigė amerikietė.

Rusijos pareigūnas anksčiau šiemet yra pareiškęs, kad Maskva padavė į teismą T. Hansen: „Ji turėtų kas mėnesį mokėti mums 2,3 tūkst. dolerių (6,4 tūkst. litų) už berniuko priežiūrą ir psichologinę pagalbą.”

J. Sterkel nuogąstauja, kad ratifikuotas JAV ir Rusijos susitarimas leis panašius į P. Astachovo Rusijos valdžios atstovų vizitus į privačias valdas.

„Jei būsimieji įtėviai žinotų, kas vyksta, jie imtų panikuoti.

Vien mintis, kad svetimos šalies valdžia gali mane persekioti, man kelia pasibjaurėjimą”, – piktinosi moteris. (AP, „Newsru.com”, LR)

Susitarimui ratifikuoti prireikė metų

Nors JAV ir Rusija dėl to, kaip reguliuoti mažamečių iš Rusijos įvaikinimo JAV procesą, susitarė prieš metus, Valstybės Dūma susitarimą ratifikavo tik dabar.

Tiesa, dokumentą dar turės patvirtinti aukštieji parlamento rūmai – Federacijos Taryba ir prezidentas Vladimiras Putinas.

Sutartyje numatoma, kad visas įvaikinimo procedūras turės vykdyti Rusijoje registruotos įvaikinimo agentūros. Jos privalės stebėti, kaip auginamas vaikas, tartis dėl socialinių darbuotojų vizitų ir siųsti ataskaitas į Maskvą.

Be to, dokumente numatoma, kad būsimieji įtėviai iš JAV gaus visą įmanomą informaciją apie mažamečius, kuriuos įsivaikina, ir jų biologinius tėvus.

Maskva tikisi, kad susitarime numatytas vaikų stebėjimas nuramins esą nederamu amerikiečių įtėvių elgesiu pasipiktinusią visuomenę.

O įvaikinimo procedūrų atnaujinimas atvers daugiau durų Rusijoje be tėvų augantiems vaikams. Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, Rusijos vaikų namuose auga daugiau kaip 740 tūkst. mažamečių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.