Praėjusiais metais Niujorko policijos paviešintas pranešimas amerikiečius privertė ne juokais sunerimti.
Ataskaita parodė: nuo 1966-ųjų iki 2010-ųjų masinio susibūrimo vietose užpuolikai ginklą panaudojo net 281 kartą. O skaudžiausios tragedijos įvyko praėjusį dešimtmetį.
Amerikiečiai dar ilgai neatsigaus ir po liepos 20-osios išpuolio, įvykdyto per filmo premjerą kino teatre Denverio priemiestyje Auroroje, Kolorado valstijoje.
Užpuolikui ėmus šaudyti žuvo 12 žmonių, o dar viena auka neseniai mirė ligoninėje.
Kaip į tai reaguoja amerikiečiai? Pirmiausia ginkluojasi – ginklų pardavimas tik dar labiau išaugo. Tačiau kaip elgtis, jei atsiduri tokių žudynių vietoje? Apie tai vėl diskutuoja amerikiečiai vartydami JAV tėvynės saugumo departamento (TSD) paviešintą atmintinę, kaip apsisaugoti per ataką.
Gelbėja paprasti patarimai
TSD pareigūnai išties nesnaudžia. Jie rengia seminarus, kursus internetu, leidžia plakatus, bukletus.
Negana to, ekspertai pasišovė mokyti prekybos centrų savininkus, biurų vadybininkus ir apskritai visus norinčius amerikiečius, kaip sumažinti tikimybę per išpuolį tapti auka.
Patarimai daug kam iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek pasenę ir primena praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje moksleiviams duotus nurodymus branduolinės atakos atveju slėptis po suolu.
Bet saugumo ekspertai atrėžia, kad žmonės turi būti pasiruošę vis dažnėjančioms žudynėms.
O tuomet gyvybę gelbėja net paprasti dalykai, kuriuos išsigandę ir sutrikę ne visuomet prisimena. Antai kai kurie atvejai rodo, kad išpuolio aukos per atakas elgėsi priešingai, nei turėtų.
Štai 2008 metais pirmą kartą sudarytame buklete patariama, kaip per išpuolį reikėtų evakuotis arba slėptis, o jeigu to padaryti neįmanoma, patariama, kaip būtų galima atitraukti užpuoliko dėmesį.
Pavyzdžiui, vienas patarimas daug kam atrodytų elementarus: atėjus į kokią nors vietą reikia įsidėmėti, kur yra du artimiausi atsarginiai išėjimai.
Reikalui esant, žmogus galėtų evakuotis. Bet ar kas į tai kreipia dėmesį?
Nors toks patarimas atrodo savaime suprantamas, daugelis žmonių per išpuolius logiškai nebesielgia. 2007 metais per ataką Omahos prekybos centre pirkėjai judėjo ne prie atsarginių išėjimų, o šūvių garso link, taip tiesiog palengvindami žudiko užmačias.
Į užpuoliką mėtyti daiktus
Jei pasprukti iš išpuolio vietos neįmanoma, tuomet verta slėptis. Iš pradžių patariama nutildyti mobiliuosius telefonus ir susirasti patalpą, kurios duris būtų galima užblokuoti baldais.
Būtent taip pasielgė kai kurie studentai per 2007 metais įvykusias Virdžinijos technikos universiteto žudynes, per kurias buvo nušauti 33 žmonės, tarp jų pats užpuolikas.
Šią tragediją išgyvenęs Colinas Goddardas prisimena per išpuolį laikęsis ir savo paties sugalvotų išlikimo taisyklių. „Tiesiog nedaryk nieko, iš ko jis žinotų, kad tu gyvas”, – savo patarimų negailėjo amerikietis.
Nenorėdamas atkreipti užpuoliko dėmesio jis netgi nusviedė savo mobilųjį telefoną, kuriame skambėjo pagalbos tarnybos darbuotojos balsas.
Beje, panašiai elgėsi ir pernai žudynes Utiojos saloje išgyvenę paaugliai – jie nuo žudiko šūvių išsigelbėjo apsimetę negyvais.
TSD taip pat pataria žmonėms prisiminti, kad į išpuolio vietą atvykus policijai jie turi rodyti savo rankas ir praplėsti pirštus, kad pareigūnai nesupainiotų jų su galimu žudiku. Į policijos pareigūnus taip pat negalima rodyti ar šaukti ant jų.
O jeigu per išpuolį atrodo, kad mirtis jau čia pat, gelbėtis galima pradedant šaukti ant užpuoliko, mėtant į jį daiktus ar iš po ranka pasitaikiusių objektų pasidarius savadarbį ginklą. Tokie būdai gali padėti sutrikdyti nusikaltėlį, priversti jį nukreipti ginklą kitur.
Bet geriausiu mokomojoje TSD medžiagoje nurodytu patarimu laikomas aprašymas, padedantis atpažinti galimus užpuolikus. Tokie žmonės esą būna savižudiški, kalba apie tvarkos įvedimą, finansines problemas, rodo suprantantys smurtautojus.
Patarimais netiki?
Vis dėlto, nepaisant visų šių TSD patarimų, C. Goddardas sako nemanantis, kad nors vienas būtų padėjęs išvengti keturių Seung Hui Cho paleistų kulkų, kurios jam kliudė koją, klubus, petį. „Neįmanoma pasiruošti kam nors panašaus”, – tikino 26 metų C. Goddardas.
Jis, kaip ir kiti studentai, dalyvavę prancūzų kalbos paskaitoje, per išpuolį tegalėjo pasislėpti po stalu.
Tačiau tik tada, kai pajuto parako kvapą ir per savo koją tekantį kraują, C. Goddardas suprato, kas vyksta. („Business Week”, LR)
Užpuolikui gresia mirties bausmė
Liepos 20-ąją per filmo „Tamsos riterio sugrįžimas” („The Dark Knight Rises”) premjerą surengtomis žudynėmis kaltinamas 24 metų amerikietis Jamesas Holmesas.
Pirmadienį prokurorai jį apkaltino padarius 142 nusikaltimus, tarp kurių yra 24 kaltinimai nužudymu, 116 – mėginimu nužudyti, vienas – dėl sprogmenų laikymo ir dar vienas – dėl smurto veiksmų.
Pasak kaltintojų, prireiks kelių savaičių, kol bus nuspręsta, ar skirti J. Holmesui mirties bausmę. Nuo 1976 metų, kai Kolorado valstijoje buvo sugrąžinta mirties bausmė, ji buvo įvykdyta tik vienam asmeniui.
Pasak liudininkų ir policijos, liepos 20 dieną J. Holmesas, pro atsarginį išėjimą patekęs į kino teatrą, metė į salę dvi skardines ašarinių dujų. Iš pradžių užpuolikas šovė į orą, o po to ėmė padrikai šaudyti į žmones iš 4 turimų ginklų.
Pareigūnai pasakojo, kad oranžine spalva plaukus nusidažęs J. Holmesas tvirtino esantis amžinas Betmeno priešas Džokeris.
Spėliojama, kad prestižinę vyriausybės stipendiją gavusį neurobiologijos studentą J. Holmesą galėjo paveikti stresas dėl neišlaikyto egzamino. Amerikietis pirmą ginklą nusipirko birželio 7 dieną – po nesėkmingo egzamino, o po trijų dienų jis iškrito iš universiteto programos.
