Praėjusį sekmadienį JAV televizijos naujienų kanalams varžantis, kas pirmas paskelbs kuo daugiau informacijos apie naują išpuolį Viskonsino sikhų šventykloje, Darylas Johnsonas atsisuko į savo žmoną ir pasakė: „Tai panašu į nusikaltimą iš neapykantos, kurį įvykdė baltaodis, įsitikinęs savo rasės viršenybe. Jis gali turėti patirties kariuomenėje.”
Nors policija tuomet dar nebuvo atskleidusi žudiko tapatybės, D. Johnsono spėjimas pasitvirtino.
Šaudęs skustagalvis Wade’as Michaelas Page’as išties buvo užkietėjęs neonacis. Įsitikinęs baltaodžių pranašumu, niekinantis kitataučius ir turintis patirties armijoje.
Ir nors jis veikė vienas, tokių, į rankas ginklą paimančių radikalių amerikiečių – vis daugiau, o jų keliama grėsmė auga.
Kaip į tai reaguoja šalies pareigūnai?
Už perspėjimą – atleidimas
D. Johnsonas dirbo JAV Tėvynės saugumo departamento (TSD) vyresniuoju vidaus terorizmo analitiku, todėl kruvina ataka prieš sikhų religinės bendruomenės atstovus nesistebėjo.
Dar 2009-aisiais jis su savo kolegomis parengė įspėjimą vietos teisėsaugai apie Jungtinėse Valstijose didėjančią vidaus terorizmo grėsmę.
Studija buvo pavadinta „Dešiniosios pakraipos ekstremizmas: dabartinis ekonominis ir politinis klimatas skatina radikalizavimosi ir užsiverbavimo atgimimą”.
Tuomet geranoriškai parengtas pranešimas sukėlė dešiniųjų politikų pasipiktinimo audrą.
Kur tai matyta? Juk JAV jau kurį laiką buvo įprasta, kad daugiausia grėsmės kelia islamistų teroristai. Į dešiniųjų pažiūrų ekstremistus žiūrėta atlaidžiai, kone pro pirštus, tarytum jie būtų visai nepavojingi.
Gavusi įsakymą iš Vašingtono TSD netgi išformavo dalinį, kuris saugojo amerikiečius nuo vadinamųjų buitinių teroristų, nesusijusių su islamistais.
Tokia funkcija esą užsiima Federalinis tyrimų biuras, tad nėra ko dubliuoti funkcijų, būtina taupyti lėšas.
D. Johnsonas neteko darbo. Tačiau jis niekuomet nesiliovė stebėti, kas vyksta JAV viduje.
Užgavo respublikonų jausmus
D. Johnsonas minėtoje studijoje perspėjo, kad valstybėje baltaodžių ekstremistų grupės didėja, į savo veiklą aktyviai įtraukdamos naujų narių.
Anot analitikų, svarbūs keturi veiksniai: Baracko Obamos tapimas pirmuoju juodaodžiu šalies prezidentu, krizės sukelta ekonominė įtampa, baimė, kad bus sustiprinta prekybos ginklais kontrolė, ir kai kurių armijos veteranų nepasitenkinimas šalies vadovu bei politika.
Specialistai perspėjo, kad radikalai gali bandyti verbuoti asmenis, turinčius patirties kariuomenėje. Taip ir atsitiko.
Anot jų, 2009 m. padėtis buvo panaši į tą, kurią JAV išgyveno praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
Tuomet nedidelė dalis kariuomenės kadrų buvo linkusi įsitraukti į ekstremistų grupes, „nes jautėsi nepatenkinti, nusivylę ar kentėjo nuo psichologinių problemų, kurias sukėlė karas Irake”. Žodžiu, viskas kartojosi, o D.Johnsono pranešimas neliko nepastebėtas. Tik ne tuo aspektu, kaip tikėjosi buvęs pareigūnas.
„Šis gabalas mėšlinos ataskaitos, išleistos balandžio 7-ąją, yra kaltinimas visiems konservatoriams”, – griaudėjo žinovė iš dešiniųjų sparno Michelle Malkin.
Kongreso Vidaus saugumo komiteto pirmininkas Peteris Kingas pareikalavo tyrimo. Kas ir kodėl leido paviešinti tokią ataskaitą?
„Mūsų kariuomenės veteranai, namo sugrįžę karo didvyriai galėtų vykdyti teroro aktus? Aš sutrikęs”, – tariamo sumišimo neslėpė įžeistas pasijutęs kitas respublikonas iš Floridos Gusas Bilirakis.
Išpuoliai – vienas po kito
Tuo metu D. Johnsonas atkakliai gynė savo išvadas ir ragino tiesiog apsidairyti aplinkui, mat įrodymų netrūko.
2006 m. tyrėjas iš Pentagono pranešė, kad JAV armijoje tarnauja 320 baltaodžių rasę aukštinančių asmenų, bet tik du iš jų buvo atleisti iš tarnybos.
Tačiau ir atleistieji ar karo veteranai įrodė esą pavojingi.
2008-aisiais 56 metų karo veteranas Jamesas Adkissonas, įsiveržęs į vieną bažnyčių Tenesyje, nušovė 2 ir sužeidė 7 žmones.
Vėliau pareigūnai rado jo raštelį, kuriame užpuolikas rašė: „Tai buvo nusikaltimas iš neapykantos. Norėjau nužudyti kiekvieną demokratą Senate ir Atstovų Rūmuose.”
Tarp šaulio taikinių buvo ir tuometis senatorius, kandidatas į JAV prezidentus B.Obama.
2009-ųjų sausį, B. Obamos inauguracijos vakarą, baltaodis rasistas Keithas Luke’as surengė skerdynes Masačiusetse – nušovė du juodaodžius, o trečią išprievartavo. Vėliau pareigūnai atskleidė, jog vainikuoti savo siautėjimą jis ketino sinagogoje.
2009-ųjų balandį 22 metų Richardas Poplawski, anksčiau pašalintas iš jūrų pėstininkų korpuso, po 4 valandas trukusios apgulties savo namuose nušovė tris policininkus. Jo draugai vėliau aiškino, kad žudikas baiminosi, jog B.Obamos administracija atims iš jo ginklus.
Tą patį mėnesį Floridos nacionalinės gvardijos karys Joshua Cartwrightas nužudė du policijos pareigūnus ir pats buvo nušautas.
Jo žmona sakė, kad sutuoktinį labai nuvylė B.Obamos išrinkimas šalies prezidentu.
2009-ųjų birželį jūrų pėstininkas veteranas, prisiekęs neonacis Jamesas Von Brunnas įžengė į Holokausto muziejų, ėmė šaudyti ir mirtinai suvarpė apsaugos darbuotoją.
Dalinį vertėtų atgaivinti?
Šį sąrašą dar būtų galima tęsti. Tačiau šiurpą kelia ne tik patys žudynių faktai, bet ir tai, jog jie ignoruojami.
„Kai B. Obama pradėjo eiti pareigas, šalyje dešinieji ekstremistai įvykdė beveik 20 atakų ir sąmokslų.
Per šešis skirtingus išpuolius žuvo keliolika policijos pareigūnų”, – praėjusiais metais pabrėžė D. Johnsonas.
Nors įrodymų, pagrindžiančių specialisto perspėjimus, regis, netrūko, tai nesutrukdė konservatoriams išsireikalauti Vidaus saugumo departamento sekretorės Janet Napolitano atsiprašymo. O D.Johnsono daliniui iš karto buvo nutrauktas finansavimas.
„Mano komanda pamažu išnyko. Visi mokymai sustojo.
Vidaus saugumo departamentas pasiekė, kad būtų labai sunku išleisti dar vieną ataskaitą šia tema”, – prisiminė vyriškis.
O gal be reikalo? Gal D. Johnsono ir jo kolegų įžvalgos galėjo išgelbėti šešių praėjusį sekmadienį nušautų sikhų gyvybę?
Būtent tokius klausimus šiomis dienomis kelia užsienio apžvalgininkai.
Jie JAV valdžios atstovams siūlo nupūsti dulkes nuo D.Johnsono ataskaitos, atidžiai įsiskaityti į perspėjimus ir darkart pagalvoti, ar šalis gali užmerkti akis prieš grėsmę, apie kurią jau buvo perspėta.
Kol kas įtakingų ginklų lobistų spaudžiami JAV Atstovų Rūmų nariai net atsisako svarstyti tokius klausimus.
Esą kiekvienam piliečiui turėti ginklą garantuojanti 2-oji Konstitucijos pataisa yra šventa ir neliečiama.
Bet kiti amerikiečiai baiminasi, kad persigalvoti gali priversti nebent nauja išpuolių banga.
