Blyškiaveidžiai su ryškiai apibrėžtomis akimis ir kruopščiai sustatytais juodvarniais plaukais musulmoniškame Uzbekistane gotai nėra dažnas reginys, - praneša BBC.
Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio ši jaunimo subkultūra slankiojo gatvėmis sostinėje Taškente. Žavėjimasis gotišku siaubu ir pagonybės įkvėpta tamsia, slegiančių spalvų mada paprastai nėra joks politinio nepritarimo ženklas, tačiau čia gotai jaučiasi vis labiau persekiojami valdžios, kuri, anot jų, nerodo jokios tolerancijos kitokiam gyvenimo būdui.
Kai seniausiose krikščioniškose Taškento kapinesė buvo išniekinti kapai, policija skubiai areštavo du jaunuolius, kuriuos jie priskyrė gotams. Patys gotai rėksmingai neigė, kad kas nors iš jų galėtų būti susiję su vandalizmu Botkino kapinėse.
Kapinės čia atsirado dar 1872-aisiais ir jaunieji uzbekai gotai sako, kad šią vietą jie vertina kaip ramią vietelę lapų tankmėje ir romantišką atmosferą, nuspalvintą liguistumo – visos šios savybės gotams atrodo patrauklios.
„Man patikdavo su draugais vaikštinėti šiose lapuotose, šešėliais prislopintose ramiose kapinių alėjose, žiūrėti į senas skulptūras ir diskutuoti apie gotišką meną, - pasakojo Leticia, viena iš nedaugelio išlikusių Taškento gotų. - Mes gerbiame kapus, netgi romantizuojame mirtį.“
Leticia yra pritrenkianti 18-metė, kuri traukia žvilgsnius savo ilga juodos odos suknele ir didžiuliu kryžiumi ant kaklo. Ji susidomėjo gotų kultūra savo studijų Lenkijoje metu ir dėl meilės klasikinei muzikai. Jos tėvas, vokietis, palaiko jos pasirinkimą, nors jos motina nėra dėl to tokia tikra. Pati Leticia žino, ko nori: „Man buvimas gote yra gyvenimo kelias. Kartą tapęs gotu, visada juo būsi.“
Mergina sako vargiai galintis suskaičiuoti 200 gotų visame Uzbekistane - šalyje, kurios populiacija siekia 30 milijonų. Ji apie daugumą iš jų žino iš socialinio tinklo „Facebook“, kur jos draugai vietoj pavardės yra užsirašę „Manson“. Tai duoklė jų didvyriui, amerikiečiui dainininkui Marilynui Mansonui.
Taškento bare Leticia ir jos auskaruotas bei tatuiruotas draugas Gotyas apibūdino stiprų spaudimą, kurį dabar jaučia gotai, kaip persekiojimą.
Gotai susitikinėdavo Taškento vienintelėje Romos katalikų bažnyčioje, tačiau dabar jiems draudžiama ten užeiti. Jų mėgstamiausios vietinės grupės „Festa Martyria“ koncertai atšaukti nuo pat pernai metų.
Dar labiau juos jaudina faktas, kad jaunuoliai, apsirengę juodai, neretai kenčia nuo priekabių. Nemažai jų yra suimami, o po to paleidžiami. Gotai tvirtina, kad vyriausybė, suimdama ir apkaltindama juos vandalizmu kapinėse, ieško dingsties galutinai uždrausti alternatyvias jaunimo grupes.
Dar didesnis spaudimas yra taikomas merginoms su musulmoniškomis šaknimis, jei jos nusprendžia tapti gotėmis ir ima nešioti kryžius bei kaukoles.
Tai sukuria ryškų visuomenės sumišimą, o vietinė žiniasklaida buvo netgi sukilusi prieš alternatyvias kultūras. Uzbekistano žiniasklaida buvo pradėjusi kampaniją, Vakarų masinę kultūrą apšaukusią jaunimo „ištvirkimu“ ir teigusią, kad ji „niokoja šalies nacionalines vertybes bei tradicijas“. Repas, rokas ir sunkusis metalas gavo „svetimos muzikos“ etiketes, o kai kurie žanrai vėliau visai uždrausti.
Neseniai netgi Rusijos valstybinės televizijos transliacijoje teigta, kad gotai susiję su kanibalizmu. Dauguma ubekų žiūri rusišką televiziją ir yra paveikti tokio požiūrio. Per vieną pankroko koncertą per pastaruosius dvejus metus, kaukėti policijos pareigūnų būriai įsiveržė tarp fanų ir kai kuriuos suėmė keletui valandų.
BBC bandė gauti Uzbekistano valdžios atstovų atsakymą, tačiau jie tai ignoravo, sakydami, kad BBC nėra įgaliota dirbti šalyje.
Gerai žinomame klube Taškento priemiestyje renginiai anksčiau pritraukdavo iki 300 žiūrovų, dabar – vos 20-30 ir dauguma jų vengia kamerų.
„Kodėl valdžia draudžia mums taip atrodyti?“, - svarstė vienas pašnekovas, kuris norėjo likti anonimiškas.
Buvęs sunkiojo metalo grupės „The Rebels“ narys, žinomas kaip Dilshodas, kuris yra iš musulmoniškos šeimos, sako, kad jo grupė išsiskyrė būtent dėl valdžios taikomų represijų alternatyviai jaunimo kultūrai. Keletas jo draugų netgi paliko šalį. Dilshodas taip pat ketina vykti į užsienį ir mokytis kūrybinio rašymo.
Tikras jaunimo kultūrų sprogimas įvyko per paskutinius SSRS gyvavimo metus. Gotya'o motina pasakojo jam kaip kadaise Taškentas buvo tikrai kosmopolitiškas miestas, kur rusai, armėnai ir žydai gyveno kartu. Po Sovietų Sąjungos žlugimo augantis nacionalizmas paskatino daugumą keliauti į užsienį. Tais laikais Gotya'o broliai buvo rokeriai ir jis iš jų perėmė meilę roko muzikai. Jis atviravo, kad jo motina normaliai priėmė jo brolių išvaizdą.
„Praeityje čia buvo daug gotų, pankų, satanistų ir rokerių“, - liūdnai kalbėjo Gotyas. Kadangi Uzbekistanas yra nelabai svetinga vieta tokioms subkultūroms, Leticia ir Gotyas taip pat ketina emigruoti į užsienį, galbūt Rusiją ar Lenkiją. Tai, žinoma, neprideda pliusų šaliai, bandančiai tapti patrauklesne vakariečiams.
