Ekonomiškai gerokai labiau išsivysčiusios Suomijos gyventojams Estijoje pragyvenimas yra kur kas pigesnis, tad jie čia noriai apsipirkinėja, įgyja nekilnojamojo turto, steigia įmones, poilsiauja.
Savo ruožtu geriau mokamo darbo ieškantys estai sėda į tuos pačius keltus ir traukia į priešingą – Suomijos pusę.
Iš ten kas savaitgalį jie grįžta namo neprarasdami glaudaus ryšio nei su šeima, nei su tėvyne. Tačiau jų mažajai tėvynei vis labiau ima trūkti išvykusiųjų.
Mat nors darbo emigracija Estijoje nėra tokia skausminga kaip Lietuvoje ir Latvijoje, ji irgi kelia rimtą galvosūkį šalies vyriausybei.
Skandalas dėl raminamųjų
Antai Taline vis labiau nerimaujama dėl medicinos seserų trūkumo.
Diskusijas šia tema paaštrino vasarą kilęs skandalas Rengu slaugos ligoninėje.
Įtarta, jog gausių pacientų prižiūrėti nepajėgiančios medicinos seserys slapta „gydo” ligonius raminamaisiais vaistais, kad šie miegotų ir niekuo nesiskųstų.
Toks įtarimas kilo sergančią motiną lankančiai vienai studentei, nusistebėjusiai, jog ligoninėje visada ypač ramu ir nematyti vaikščiojančių pacientų.
Slapta iš motinos paimtas kraujo tyrimas parodė, jog jai be jokios priežasties buvo duodama daug raminamųjų vaistų.
Kol tardytojai aiškinasi, ar tai buvo vienkartinė mediko praktikanto klaida, ar tikslinė pervargusių medicinos seserų veikla, žiniasklaida viešina vis daugiau faktų apie problemas, kylančias dėl medicinos personalo trūkumo šalyje.
Seselės bėga į Suomiją
Estijos medicinos seserų sąjungos pirmininkė Ester Pruuden tvirtina, jog šiuo metu šalyje jų trūksta apie 2 tūkstančius.
Dėl tokios padėties labiausiai esą kalta personalo emigracija į Suomiją.
O dėl medicinos seserų trūkumo ligoninėse studentės praktikantės neretai esą verčiamos atlikti procedūras, kurių pagal įstatymą jos savarankiškai dar negali daryti.
E.Pruuden teigimu, tai prastina pacientų gydymo kokybę ir net gali sukelti pavojų žmonių sveikatai.
Estijos gydytojų sąjungos pirmininkė Katrin Rehemaa pripažino, jog medicinos seserų jau trūksta net prestižinėse klinikose, nors ten algos yra didesnės nei provincijos ligoninėse.
K.Rehemaa mano, jog ši problema greit neišsispręs, nes Estija dar ilgai nebus pajėgi medicinos seserims mokėti dviejų tūkstančių eurų algą už keliolikos pacientų priežiūrą, pavyzdžiui, kaip Suomijoje.
Estijoje šiuo metu medicinos seserys vidutiniškai prižiūri keturiasdešimt pacientų, o jų nuovargį neretai didina ir tai, kad, siekdamos papildomo atlygio, įsidarbina keliose gydymo įstaigose.
Medicinos seserys žiniasklaidai prisipažino, jog visiems pacientams nepajėgia skirti reikiamo dėmesio, tad kai kurie jų paliekami likimo valiai.
Ir tai nėra išimtis, mat estai ima nerimauti, kad likimo valiai gali būti paliktos ir kitos svarbios sritys. Pavyzdžiui, estų pasididžiavimas – šalies gynyba.
Nerimauja ir kariškiai
Estijos gynybos ministras Urmas Reinsalu šią savaitę pareiškė, kad vyriausybė turėtų skubiai susirūpinti tuo, jog dėl mažo atlygio iš profesionalios tarnybos pasitraukia vis daugiau kariškių.
Pernai darbą kariuomenėje metė 398 kariškiai.
Dauguma jų kaip tokio sprendimo priežastį nurodė mažą atlygį. Leitenantai oficialiai uždirba 972, seržantai 878, kapralai 665 eurus per mėnesį.
Tačiau, atskaičius visus mokesčius, realus atlygis yra gerokai mažesnis.
Tarnybą dažniausiai meta tie kariškiai, kurie pagal savo specialybę lengvai gali susirasti panašų darbą – informatikos, logistikos, oro transporto specialistai. Kur jie traukia?
Toli ieškoti nereikia – estus vilioja valstybė anapus Suomijos įlankos.
U. Reinsalu teigimu, jaunų profesionalių kariškių pasitraukimas iš tarnybos yra rimta problema Estijai.
Mat pagal sveikatos ir išsilavinimo reikalavimus aukštesnei karinei tarnybai tinka tik dešimtadalis tėvynainių, o juos parengti kainuoja brangiai.
Už Lietuvą mažesnė Estija naudojasi tuo, kad yra arti Suomijos, – iš čia gausiai plūsta minios turistų, kurie solidžiai papildo šalies biudžetą. Tačiau dalies estų išvykimas dirbti pas šiaurės kaimynus jau tapo tikrai rimtu iššūkiu nedidelei valstybei.
