Dar visai neseniai 12 mln. gyventojų turinčiame metropolyje kėpsantis Mandelos lūšnynas buvo vadinamas Kreklandu.
Tokį titulą rajonas pelnė dėl čia vykdavusios aktyvios prekybos kreku – kokaino atmaina, sukeliančia itin stiprią priklausomybę.
Bet praėjus 6 metams po kreko įvedimo į rinką, ant grubių medinių prekeivių stalų šio narkotiko, duodavusio didžiausią pelną, neliko. Taip pat nematyti ir be kreko negalinčių ištverti narkomanų, kurie čia gyveno kartoninėse dėžėse ar po bjauriomis antklodėmis.
Teisėsauga ir miesto valdžia nuopelnus bando prisiimti sau. Esą gaujos veiksmų ėmėsi norėdamos įsiteikti policijai, užsimojusiai perimti lūšnynų kontrolę.
Bet prekybos narkotikais bosai, dažniausiai patys gimę ir augę lūšnynuose, purto galvą.
Neva krekas destabilizuoja jų bendruomenes, tad jiems per sunku valdyti teritorijas, kurias valdžia seniai apleido.
„Krekas neatnešė Rio daugiau nieko, tik nešlovę. Laikas sustoti”, – teigė 37 metų narkotikų prekeivis, kuris Mandeloje yra antrasis pagal svarbą.
Jis atskleidė turįs ir asmeninių paskatų taip pasielgti. Brazilo brolis, kuris kadaise išvyko iš lūšnyno, baigė mokslus, rado gerą darbą ir sukūrė šeimą, dėl kreko visko neteko ir dabar slankioja lūšnyno pakraščiais su kitais narkomanais.
„Matau jo nelaimę. Aš irgi žmogus. Ir aš čia vadovauju. Noriu pasakyti, jog pasistengiau, kad tai baigtųsi”, – kalbėjo narkotikų prekeivių gaujos „Comando Vermelho” („Raudonoji komanda”) atstovas.
O kad draudimas taptų visuotinis, reikia kitų dviejų pagrindinių miesto gaujų – „Amigos dos Amgiso” („Draugų draugų”) ir „Terceido Comando” („Trečiosios komandos”) – atstovų palaikymo.
Kreko draudimas gaujoms reikštų milijoninio pelno atsisakymą. Nepaisydamos to grupuotės tokią idėją palaiko.
