Tiesa, J. Assange’ą ginantis garsus ispanų teisininkas Baltasaras Garzonas atsisako patikslinti, kokie tie įrodymai. Aišku tik tai, kad jie susiję su australui gresiančia byla Švedijoje.
„Negalime dabar jų atskleisti, bet pareikalavome, kad švedų prokurorai išklausytų J. Assange’o pareiškimą”, – vakar pranešė australo advokatas.
B. Garzonas ir J. Assange’as dar praėjusį sekmadienį keturias valandas aptarinėjo tolesnę savo gynybos strategiją.
Vis dėlto Švedija nusileisti neketina. Šios šalies prokurorai atsisakė atvykti į Ekvadoro ambasadą Londone, kur prieštaringai vertinamas paslapčių viešintojas slapstosi nuo birželio.
Praėjusią savaitę 41 metų vyrui Kitas suteikė politinį prieglobstį. Tačiau J. Assange’as negali išvykti iš ambasados, nes vos peržengęs jos teritoriją būtų suimtas britų pareigūnų.
Jungtinės Karalystės teismas yra priėmęs neskundžiamą nutarimą perduoti J. Assange’ą Švedijai.
B. Garzonas, kalbėdamas su australų žurnalistais, tvirtino, kad jo klientas ambasadoje gyvena neidealiomis sąlygomis.
Tai esą taip pat gali būti panaudota gynybai.
„Su juo elgiamasi gerai, bet ilgas buvimas ribotoje erdvėje beveik be galimybės gauti saulės šviesos kenkia žmogaus fizinei būklei.
Tai gali būti vertinama kaip nerimą kelianti humanitarinė situacija”, – aiškino ispanas, išgarsėjęs byloje prieš velionį Čilės diktatorių Augusto Pinochetą.
Teisininkas vakar kritikavo ir Australijos valdžią, kuri esą atsisako suteikti konsulinę pagalbą į bėdą patekusiam savo piliečiui.
„Mes nusiuntėme laišką diplomatinei vadovybei ir Australijos užsienio reikalų departamentui reikalaudami garantijų ir informacijos. Atsakymai buvo vien tik neigiami”, – kalbėjo B. Garzonas.
J. Assange’as Stokholmo yra įtariamas lytine prievarta prieš dvi moteris. Nukentėjusiosios tvirtina australo smurtą patyrusios 2010 metais.
