„Svarbu, kad Graikija laikytųsi anksčiau sutartų planinių rodiklių dėl reformų ir taupymo. Jeigu šalis tai darys, pritariu siūlymams prailginti skolų grąžinimo laikotarpį. Tai galėtų būti dveji ar treji metai, dėl to turėtų nuspręsti ekspertai“, - interviu laikraščiui „Oesterreich“ sakė W. Faymannas.
Pagal paskolų paketo sąlygas, Graikija turi įtikinti tarptautinius kreditorius, kad per ateinančius dvejus metus valstybės biudžetą gali apkarpyti 11,5 mlrd. eurų. Mainais šalis gautų antrą paskolų paketo išmoką.
Graikijos premjeras Antonis Samaras, kuris penktadienį susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel, paragino suteikti Graikijai daugiau laiko įgyvendinti taupymo priemones ir reformas, kurių reikalauja tarptautiniai kreditoriai.
Vokietijos kanclerė A. Merkel sekmadienį perspėjo, kad „kiekviena diena“ svarbi, skolų prislėgtai Graikijai vykdant savo įsipareigojimus ir siekiant išlikimo euro zonoje.
„Šiame kontekste dabar svarbi kiekviena diena, siekiant iš tikro sustiprinti pastangas ir atlikti, kas buvo pažadėta“, - A.Merkel sakė visuomeninei televizijai ARD, kai buvo paklausta, kiek ji pasitiki Graikijos premjeru Antoniu Samaru.
Pasak A. Merkel, per pastaruosius pustrečių metų buvo prarasta didelė pasitikėjimo dalis. Ji pakartojo, kad dabar reikia laukti Graikijos tarptautinių skolintojų paskirto audito ataskaitos apie Atėnų pasiektą pažangą.
„Kai ir kiti, sakiau, kad Graikijos premjerui dar reikia daug nuveikti“, - pažymėjo ji.
Pagal 130 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo paketo, kurį suteikė Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), sąlygas Graikija įsipareigojo įvykdyti didelių reformų ir 2013-2014 metais sutaupyti apie 11,5 mlrd. biudžeto išlaidų.
Vadinamojo trejeto - Europos Komisijos, TVF ir Europos centrinio banko (ECB) - teigiama ataskaita būtina, kad Atėnai gautų naują 31,5 mlrd. išmoką, turinčią apsaugoti šalį nuo bankroto.
Kai kurie Vokietijos centro dešiniosios koalicijos nariai viešai kalbėjo apie galimybę, kad Graikija paliks euro zoną arba skeptiškai vertino siūlomus sprendinius, o A. Merkel sakė, kad Europa atsidūrė „lemiamoje“ fazėje.
„Šiuo metu esame labai lemiamoje fazėje, kovojant su Europos skolų krize“, - teigė ji.
Kanclerė taip pat perspėjo, kad kiekvienas turi gerai apgalvoti, ką kalba..
Sekmadienį laikraštis „Bild am Sonntag“ citavo Vokietijos valdančiosios koalicijos mažesniosios partnerės Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinį sekretorių Alexander'ą Dobrindtą, kuris pareiškė, kad Graikija pasitrauks iš euro zonos ateinančiais metais.
Pastaraisiais mėnesiais Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris, kuris taip pat yra A. Merkel vicekancleris ir kitos koalicijos partnerės - Laisvųjų demokratų partijos - vadovas, išsakė abejonių, ar Graikijai pavyks išlikti euro zonoje.
Savaitraštis „Der Spiegel“ sekmadienį pranešė, kad A. Merkel pasisako už naują ES sutartį, turinčią padidinti Europos integraciją, tačiau kiti Bendrijos partnerius šiuos raginimus vertina gana skeptiškai.
Laukiant rugsėjo 12-osios, kai Vokietijos aukščiausiojo teismas paskelbs sprendimą dėl įstatymų projektų, susijusių su Europos fiskaliniu paktu, numatančiu griežtesnę biudžeto drausmę ir 500 mlrd. eurų nuolatinį finansinio gelbėjimo fondą, kuris teiktų pagalbą skolų prislėgtoms euro zonos šalims, A. Merkel pareiškė, kad šios priemonės yra „absoliučiai būtinos“.
Naujasis finansinės pagalbos mechanizmas negali pradėti veikti, kol jo neratifikuos galingiausia Europos ekonomika, tačiau Konstitucinis Teismas dar turės apsispręsti dėl teisinių iššūkių, kylančių dėl kovos su euro krize priemonių.
Tuo tarpu dauguma Prancūzijos gyventojų nori referendumo dėl naujosios ES fiskalinės drausmės sutarties, informuoja AFP.
Prezidentas Francois Hollande'as pasirinko parlamento balsavimą.
Sutartimi siekiama bloke taikyti griežtesnes biudžetų taisykles ir užkirsti kelią dideliems viešiesiems deficitams, dėl kurių euro zonoje kilo suirutė. Už sutartį pasisakė visų ES valstybių vadovai, išskyrus Didžiosios Britanijos ir Čekijos.
Tačiau 72 proc. iš 998 dienraščio „L'Humanite“ užsakymu atliktoje apklausoje dalyvavusių prancūzų teigė, kad norėtų, jog dėl sutarties įsigaliojimo būtų rengiamas referendumas.
23 proc. apklaustųjų sakė, kad referendumo rengti nereikia, o 5 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Prancūzijos Konstitucinis teismas šį mėnesį nusprendė, kad, norint patvirtinti ES fiskalinės drausmės sutartį, šalies Konstitucijos keisti nereikia. Dabar sutartį parlamentas rugsėjį galės patvirtinti paprastąja dauguma.
Šis sprendimas buvo gera naujiena prezidentui F. Hollande'ui, nes jis išvengs aršaus mūšio tarp jo Socialistų partijos ir jos kairiųjų sąjungininkių dėl konstitucinės pataisos. Dėl šio ginčo sutarties patvirtinimas tikriausiai būtų užsitęsęs, o dėl to sustiprėtų jau ir taip neramių investuotojų baimės.
