Žygį į Mėnulį temdė ir sąmokslo teorijos

Amerikiečių astronauto Neilo Armstrongo nusileidimas Mėnulyje buvo nufilmuotas Holivude, juostą finansavo studija „Walt Disney“, jos scenarijų parašė Arthuras C. Clarke'as, o režisavo Stanley Kubrickas.

N. Armst­ron­gas nie­ka­da ne­ko­men­ta­vo spė­lio­nių, esą JAV su­vai­di­no „Apol­lo 11“ nu­si­lei­di­mą Mė­nu­ly­je.<br>AP
N. Armst­ron­gas nie­ka­da ne­ko­men­ta­vo spė­lio­nių, esą JAV su­vai­di­no „Apol­lo 11“ nu­si­lei­di­mą Mė­nu­ly­je.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

"Lietuvos rytas"

2012-08-27 12:51, atnaujinta 2018-03-17 03:23

Tai tik viena iš daugybės sąmokslo teorijų, iki šiol lydinčių istorinį JAV astronautų išsilaipinimą vieninteliame Žemės palydove 1969 metais.

Ir nors kai kurios spėlionės akivaizdžiai absurdiškos, daugybė žmonių iki šiol abejoja vieno svarbiausių kosminių žygių tikrumu.

Tiesa, šios teorijos ne itin rūpėjo pirmajam žmogui, savo kojomis palietusiam Mėnulio paviršių, - šeštadienį mirusiam N. Armstrongui. Grįžęs į Žemę jis pasirinko nuošalų gyvenimo būdą ir niekam nebandė įrodinėti, kad apsilankė Mėnulyje.

Dienraštis „The Daily Telegraph“ rašo, kad atkaklus N. Armstrongo tylėjimas leido dar plačiau atverti gerkles tiems, kurie norėjo tikėti, kad astronautų žygis yra išgalvotas.

Įžvelgė melo priežastis

Sąmokslo teorijų kūrėjams atrodė, kad 1969 metais žmogaus nusileidimas Mėnulyje buvo neįmanomas.

Jų įsitikinimu, JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) bei šalies vyriausybė tiesiog norėjo laimėti kosmines varžybas su Sovietų Sąjunga, todėl nutarė misiją tiesiog suvaidinti.

Esą garsieji epizodai, kuriuos visame pasaulyje stebėjo apie 500 mln. žmonių (iš tuomet 3,6 mlrd. Žemės gyventojų) buvo nufilmuoti kažkokioje kino studijoje arba dykumoje. Pavyzdžiui, Nevados.

Neva daugybė žmonių, dėjusių pastangas, kad pirmasis žygis į palydovą būtų sėkmingas, iš tikrųjų dirbo siekdami sukurti kuo įtikinamesnį melą.

Vadinamieji skeptikai aiškina, kad NASA pasisavino milijardus JAV dolerių, skirtų kelionei į Mėnulį organizuoti, o žmonėms pateikė klastotę.

Be to, amerikiečiai esą negalėjo neišpildyti prezidento Johno F. Kennedy 1961 metais viešai duoto pažado iki dešimtmečio pabaigos saugiai nuskraidinti žmogų į Mėnulį ir grąžinti jį atgal į Žemę.

Daliai JAV gyventojų įtikinami atrodė ir teiginiai, kad šalies vyriausybė surengė šou, kad nukreiptų žmonių dėmesį nuo karo Vietname.

Įtarumą paskatino R. Nixonas?

Reaguodami į viena kitą vejančias sąmokslo teorijas NASA turėjo pateikti daugybę argumentų, įrodančių, kad N. Armstrongas su savo kolega Edwinu Buzzu Aldrinu vaikščiojo ant Mėnulio paviršiaus.

Vienas jų - tai, kad astronautai į Žemę parskraidino daugiau kaip 22 kilogramus dulkių ir uolienų nuo Mėnulio paviršiaus. Jas tyrusios laboratorijos patvirtino, kad tai - gruntas iš mūsų palydovo.

Tačiau dalis žmonių toliau norėjo tikėti buvę apmulkinti. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad tokį gyventojų įtarumą lėmė ir 1974 metais JAV sukrėtęs „Watergate“ skandalas, po kurio savo postą turėjo palikti prezidentas Richardas Nixonas.

Supykusio astronauto antausis

Žinoma, žmonių nepasitikėjimą vyriausybe skatino ir žiniasklaida, skelbusi įvairiausias sąmokslo teorijas. Tą savo kailiu patyrė ir N. Armstrongo bendražygis E. Aldrinas.

Milijonai amerikiečių sukluso 2005-aisiais iš jo lūpų išgirdę, kad kelionės į Mėnulį metu astronautai matė neatpažintą skraidantį objektą.

Ir nors vėliau vyras paaiškino, kad jis yra 99,9 proc. tikras, jog tai buvo nuo erdvėlaivio „Apollo 11“ atsiskyrusi dalis, iš interviu šis paaiškinimas buvo tiesiog iškirptas.

E. Aldrinui visos teorijos, regis, buvo įgrisusios iki gyvo kaulo. 2002 metais astronautas supykęs smogė vyrui, kuris ragino jį prisiekti Biblija, kad tikrai buvo Mėnulyje.

Specialistai griauna mitus apie skrydį

Nors sąmokslo teorijų kūrėjams netrūksta išradingumo, specialistai jų argumentus nesunkiai atremia.

1. Mėnulyje įsmeigta JAV vėliava plevėsuoja, nors ten nėra vėjo. Vėliavą laiko vertikalus ir horizontalus strypai. Vėliava suplevėsavo astronautams ją išlankstant. Aliuminio strypas kurį laiką dar vibravo, sukeldamas iliuziją, kad vėliava plevėsuoja.

2. Nuotraukose nematyti žvaigždžių. „Apollo 11“ nusileido Mėnulyje rytą, kai skaisčiai švietė saulė, o žvaigždės buvo beveik nematomos.

3. Kodėl modulio nusileidimo vietoje nematyti nusileidimo žymių? „Apollo 11“ nusileido ant kieto uolos paviršiaus.

4. Iš Mėnulio parvežtos uolienos yra identiškos surinktoms Antarktidoje. Geologai yra ištyrę, kad kai kurios Antarktidoje rastos uolienos yra asteroidai. Jie taip pat įrodė, kad „Apollo 11“ pargabentos medžiagos yra iš Mėnulio.

5. Visos šešios JAV rengtos ekspedicijos į Mėnulį įvyko R. Nixono valdymo metais. Joks kitas JAV prezidentas netvirtino išsiuntęs astronautus į Mėnulį, nepaisant 40 metų sparčios technologinės raidos. Ši teorija yra populiariausia, nes jai nereikia jokių įrodymų. Po „Apollo 11“ nusileidimų kosminės varžybos buvo laimėtos, todėl finansavimas išseko. O Sovietų Sąjungos nedomino tikslas tapti antrąja Mėnulio užkariautoja.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.