66 metų B. Berezovskis siekė daugiau kaip 3 mlrd. svarų (3,8 mlrd. eurų) kompensacijos už tai, ką vadina futbolo klubo „Chelsea“ 45 metų savininko šantažu, pasitikėjimo ir sutarčių pažeidimu.
Teisėja baronienė Elizabeth Gloster perskaitė tik pagrindines išvadas. Išsamus pagrindimas dėl rekordinio Didžiosios Britanijos istorijoje ieškinio bus paskelbtas rugsėjo antrojoje pusėje.
B. Berezovskis, gavęs 2003 metais Britanijoje pabėgėlio statusą, kaltina „Chelsea“ savininką pasitikėjimo ir sutarčių pažeidimu, konkrečiai tuo, kad 2000 metais R. Abramovičius privertė jį „grasinimais ir apgaule“ parduoti 50 proc. akcijų naftos bendrovėje „Sibneft“ už „mažą jos tikrosios kainos dalį“. Taip pat ieškinyje minima bendrovė „Rusal“.
Už savo paketą B. Berezovskis gavo 1,3 mlrd. dolerių. Po kelerių metų, 2005-aisiais, „Sibneft“ nusipirko bendrovė „Gazprom“ - už 13,1 mlrd. dolerių. Savo nuostolius dėl nenaudingų sandorių B. Berezovskis įvertino 3,2 mlrd. svarų.
R. Abramovičius teigė, kad B. Berezovskis niekada nevaldė dalių tose bendrovėse.
Verslininkas sako, kad jo išmokos B. Berezovskiui buvo mokestis už „politinį stogą“. Paskutinį didelį 1,3 mlrd. dolerių pervedimą (pagal B. Berezovskio versiją - mokestį už jo 25 proc. dalį) R. Abramovičius paaiškino noru „nusipirkti sau laisvę“.
R. Abramovičius ir B. Berezovskis šiai teisinei kovai ir advokatų armijai, kaip pranešama, išleido 100 mln. svarų.
Byla atkreipė dėmesį į prašmatnų šių oligarchų gyvenimo būdą ir politinę įtaką, kurią B. Berezovskis darė, kai Rusijos prezidentas buvo Borisas Jelcinas.
Iš Rusijos B. Berezovskis pabėgo 2000 metais, susipykęs su tuomet pirmą kadenciją prezidento poste dirbusiu Vladimiru Putinu.
Vadinamajai Kremliaus „šeimai“, kuri supo B. Jelciną, priklausė B. Berezovskis, prezidento dukra ir dar keli magnatai, kurie smarkiai nukentėjo į valdžią iškilus V. Putinui.
