1984 metai – pats šaltojo karo įkarštis. JAV prezidentas Ronaldas Reaganas tuo metu kaip tik dislokavo balistines raketas „Pershing II“ Vakarų Vokietijoje, tad 21-erių D. Hemleris dirbo JAV karinių oro pajėgų lingvistu Augsburgo mieste.
Bet jaunuolis nebuvo laimingas. Atvirkščiai, jis jautėsi toks prislėgtas, kad sykį kreipėsi į viršininkus ir pasiprašė atleidžiamas iš pareigų – esą jis pacifistas.
Armijoje jautėsi blogai
D. Hemlerio vadovų atsakymas buvo kitoks, nei jis tikėjosi. Jaunas vyras buvo nusiųstas pas psichiatrą.
„Nemaniau, kad pacifistų psichika pakrikusi. Bet iš tikrųjų jaučiausi blogai, – dabar prisimena D. Hemleris. – Naktimis užsigalvodavau ir negalėdavau užmigti, turėdavau problemų ir su apetitu. Kelis kartus buvau netekęs sąmonės“.
Karinės oro pajėgos neleido jam išvykti. Vietoj to amerikietis neteko ypač slapto ir svarbaus lingvisto darbo ir buvo nusiųstas darbuotis valytoju. Grindis D. Hemleris valė visus metus, kol galiausiai suvokė, kad iš armijos jo taip lengvai nepaleis.
„Žinoma, jaučiausi blogai. Visus trejus metus. Todėl pradėjau galvoti apie dezertyravimą. Aš tiesiog turėjau pabėgti“, – tvirtina D. Hemleris.
Jis tikėjosi, kad pabėgs tik trumpam: „Į visa tai žvelgiau kaip į pagalbos šauksmą – kad žmonės suprastų, jog aš nesijaučiu gerai“. Tačiau viskas pasisuko visiškai ne ta linkme.
Bijojo policijos sirenų
D. Hemleris nutarė sprukti į Švediją. Amerikietis jau buvo viešėjęs šioje šalyje ir buvo įsitikinęs, kad Stokholmas priglaudė JAV armijos dezertyrus per Vietnamo karą.
Nuvykęs į Skandinavijos valstybę, jis pasivadino Hansu Schwarzu ir vietos gyventojams aiškino esantis keliautojų, kurie klajojo 35 skirtingose šalyse, sūnus.
Švedijos policijai kilo įtarimų, pareigūnai keistuolį siekė deportuoti – iš jo akcento švedai spėjo, kad atvykėlis kilęs iš rytinių JAV valstijų. „Bet niekas tiksliai nežinojo, kur mane išsiųsti. Aš aiškinau, kad gimiau Šveicarijoje“, – prisimena D. Hemleris.
Galiausiai policija nuleido rankas, taip ir neįrodžiusi, kad D. Hemleris amerikietis. O kalėjime pareigūnai jo laikyti nenorėjo, tad leido pasilikti Švedijoje. Po pusantrų metų amerikietis jau laikė rankose oficialų leidimą gyventi šalyje.
Žinoma, D. Hemleris vis viena gyveno baimėje. Juk visi jo dokumentai buvo pasirašyti H.Schwarzo, o bėglio iš armijos aktyviai ieškojo JAV.
„Kiekvieną kartą, kai išgirsdavau policijos sirenas, būdavau tikras – mane pričiupo. JAV karinės oro pajėgos buvo įrašiusios mane į 10 pavojingiausių bėglių sąrašą – kartu su žudikais ir prievartautojais“, – teigė amerikietis.
Nenorėdamas būti pagautas, D. Hemleris išmoko švedų kalbos ir pakeitė savo išvaizdą. Jis užsiaugino plaukus iki pečių ir nutarė daugiau nebesiskusti.
Tuomet dingo ir baimė. Amerikietis universitete baigė statistiką, susirado merginą, su ja susilaukė dukters, tuomet vedė kitą moterį, su kuria užaugino dar du vaikus. Ir taip – 28 metus.
Troško susisiekti su tėvais
Beveik tris dešimtmečius D. Hemleris vengė rizikuoti ir bandyti susisiekti su savo tėvais. Žinoma, noras buvo didžiulis.
„Baiminausi, kad būsiu deportuotas atgal į JAV ir daugiau negalėsiu pamatyti savo vaikų. Bet kai užaugo dukra, nebegalėjau ištverti“, – teigia amerikietis.
Pirmuoju skambučiu tėvų jis nepasiekė, todėl paskambino tetai. Moteris iš pradžių nepatikėjo, kad kalbasi su Davidu, tad jį „patikrino“ brolis.
„Turėjau nupasakoti mūsų vaikystę Pensilvanijoje ir pasakyti, koks buvo mūsų auginto vėžliuko vardas. Nesuklydau, tad mano brolis labai apsidžiaugė. Jausmas buvo nuostabus“, – pasakojo D. Hemleris.
Amerikietis neramiai laukė akimirkos, kai galės pasikalbėti su tėvais: „Tikėjausi pykčio, maniau, kad būsiu išbartas“.
Tačiau D. Hemlerio artimieji tik apsidžiaugė ir net neprašė pasiaiškinti. Taip pat sureagavo ir jo žmona – iš Tailando kilusi švedė. „Ji supranta, kodėl turėjau apsimesti Hansu Schwarzu“, – teigė vyras.
Kitokia – oficialiojo Vašingtono reakcija. Kad ir kaip D. Hemleris trokštų pasimatyti su giminaičiais Amerikoje, gimtinėje jam gresia iki 30 metų kalėjimo.
Tiesa, dabar jis – jau Švedijos pilietis. O advokatai vyrą tikina, kad ekstradicija į JAV jam jau negresia.
