Šiame dokumente pateikiama daugiau detalių apie žiaurų elgesį
su kaliniais JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptuose
kalėjimuose, kurie veikė ankstesnio prezidento George'o W. Busho
administracijai vykdant įtariamų teroristų sulaikymo ir perdavimo programą.
Ataskaitoje taip pat pateikiamas išsamesnis vaizdas apie glaudų
Vašingtono bendradarbiavimą su buvusio Libijos diktatoriaus Muamaro
Gaddafi režimu po 2001 metų rugsėjo 11-osios
teroro atakų prieš Jungtines Valstijas.
Amerika perduodavo Libijai suimtus M. Gaddafi priešininkus islamistus, reikalaudama tik menkų
„diplomatinių patikinimų“, jog su jais nebus netinkamai elgiamasi.
Keli iš šių kalinių vėliau buvo kankinami kalėjimuose, nurodė
HRW.
154 puslapių dokumente pateikiami Niujorke įsikūrusios
nevyriausybinės organizacijos interviu su 14 Libijos disidentų,
gyvenančių užsienyje. Jie nupasakojo sistemingus žmogaus teisių
pažeidimus, kuriuos patyrė, kol buvo laikomi - kai kada iki dvejų
metų - JAV įkurtuose sulaikymo centruose Afganistane arba
amerikiečių vadovaujamuose tardymo centruose Pakistane, Maroke,
Tailande, Sudane ir kitur, kol galiausiai buvo išduoti Tripoliui.
„JAV ne vien pristatydavo (M. Gaddafi) jo priešus ant sidabrinės
lėkštutės, bet panašu, kad CŽV pati pirmiausiai kankindavo
daugelį iš jų“, - sakė šios ataskaitos autorė Laura Pitter, HRV patarėja kovos su terorizmu klausimais.
„Busho administracijos pažeidimų mastas atrodo daug didesnis nei
buvo pripažinta anksčiau“, - pridūrė ji.
Ši ataskaita buvo paskelbta kelios dienos po to, kai JAV
Teisingumo departamentas paskelbė nepateiksiantis baudžiamųjų
kaltinimų jokiems CŽV pareigūnams dėl šiurkščių tardymo
metodų, naudotų vykdant sulaikymo ir perdavimo programą. Tyrėjai
sakė negalintys įrodyti, kad kuris nors iš tardytojų peržengė
instrukcijas, patvirtintas G.W.Busho administracijos.
Žmogaus teisių aktyvistai ir kai kurie prezidento Baracko Obamos administracijos pareigūnai sakė, jog netgi tuo
atveju, jeigu šie tardymo metodai buvo taikomi laikantis
instrukcijų, jie prilygsta kankinimams, nors CŽV ir G. W. Busho
administracija tai ginčija.
Tačiau nauji duomenį apie imituojamo skandinimo taikymą rodo,
kad šis metodas buvo naudojamas kur kas plačiau nei trys atvejai,
kuriuos buvo patvirtinusi CŽV.
G. W. Bushas, jo viceprezidentas Dickas Cheney ir
CŽV teigė, šis metodas prisipažinimams išgauti buvo naudojamas
tik tardant tris įtariamus džihadistų tinklo „al Qaeda“ aukšto
rango teroristus slaptuose kalėjimuose Tailande ir Lenkijoje -
Khaledą Sheikhą Mohammedą, Abu
Zubaydą ir Abd al Rahmaną al Nashiri, kurie šiuo metu laikomi Kuboje veikiančioje JAV
Gvantanamo jūrų pajėgų bazėje.
Taikant šį metodą, ant gobtuvu uždengtos kalinio galvos
vandens srovė būdavo pilama į nosį ir burną, kol tardomasis
pradėdavo dusti.
14 libių, apklaustų „Human Rights Watch“, buvo sučiupti
amerikiečiams visame pasaulyje medžiojant islamistus kovotojus ir
„al Qaeda“ veikėjus po rugsėjo 11-osios atakų. Dauguma jų buvo
prieš M. Gaddafi režimą kovojusios organizacijos „Libijos islamo
kovos grupė“ nariai, 9-ame ir 10-ame dešimtmečiais pabėgę į
Pakistaną, Afganistaną ir Afrikos šalis.
Ši organizacija Afganistane turėjo mokymo stovyklų, kurios
veikė tuo pat metu, kai ten buvo įsikūrusios „al Qaeda“ bazės.
Tačiau Osamos bin Ladeno vadovaujamas tarptautinis teroristų
tinklas, daugiausiai kovojantis su Jungtinėmis Valstijomis ir jų
sąjungininkėmis, su panieka žvelgdavo į Libijos islamistus,
sutelkusius dėmesį į kovą prieš M. Gaddafi.
Ironiška, kad vėliau JAV politika pasisuko 180 laipsnių kampu -
pernai Vašingtonas padėjo Libijos opozicijai nuversti M. Gaddafi.
Šiuo metu 14 buvusių kalinių užima postus naujoje Libijos
vyriausybėje.
Faktų apie imituojamo skandinimo atvejus pateikė su buvę
kaliniai - Mohammedas al Shoroeiya ir Khaledas al
Sharifas, kurie nupasakojo ir apie kitokius savo
patirtus žmogaus teisių pažeidimus. Abu jie buvo sučiupti
Pakistane 2013 metų balandį ir nugabenti į JAV vadovaujamus
kalėjimus Afganistane. Ten M.al Shoroeiya praleido 16 mėnesių, o
Kh.al Sharifas - dvejus metus, kol galiausiai jie buvo išduoti
Libijai.
Afganistane jie buvo ištisus mėnesius laikomi surakinti
įvairiomis pozomis, dažnai nuogi, aklinoje tamsoje, o kamerose
būdavo leidžiama tranki muzika. Kaliniai buvo priversti šlapintis
ir tuštintis ant savęs.
Kh.al Sharifas tris savaites turėjo sėdėti ant žemės savo
kameroje. Jo kulkšnys ir riešai buvo prirakinti grandinėmis prie
žiedo sienoje, todėl rankos ir kojos nuolat būdavo pakeltos. Vyras
pasakojo, kad grandinės buvo nuimamos tik kartą per dieną maždaug
pusvalandžiui, kad jis galėtų pavalgyti.
Pirmuosius tris mėnesius jiems nebuvo leidžiama praustis.
„Atrodėme kaip pabaisos“, - sakė M. al Shoroeiya.
Jis teigė, kad buvo pusantros dienos užrakintas nuogas aukštoje
siauroje - pusės metro pločio - kameroje, virš galvos surakintomis
rankomis, be maisto, o per garsiakalbius, įtaisytus šalia jo ausų,
visą laiką buvo leidžiama garsi vakarietiška muzika.
Kitą kartą jis buvo įgrūstas į metro ilgio ir metro pločio
dėžę, panašią į kareivio skrynelę, ir laikytas ten ilgiau nei
valandą, o tardytojai badė jį ilgais smailiais daiktais per skyles
dėžės šonuose.
Tiek jis, tiek Kh.al Sharifas teigė, kad buvo kartas nuo karto
nuvedami į vieną kambarį, kur jie būdavo trankomi į medinę
sieną ir daužomi per pilvą.
M. al Shoroeiya prisiminė, kad viena amerikietė tardytoja jam
pasakė: „Dabar esi areštuotas Jungtinių Amerikos Valstijų. Šioje
vietoje negalios jokios žmogaus teisės. Po rugsėjo 11-osios mes
užmiršome apie tai, kas buvo vadinama žmogaus teisėmis.“
M. al Shoroeiya nupasakojo, kad jam buvo taikomas imituojamas
skandinimas, nors šio termino jis nevartojo. Vyras teigė, kad jam
ant galvos būdavo užmaunamas gobtuvas ir kad jis būdavo pririšamas
aukštielninkas ant medinės lentos. Tada jam ant nosies ir burnos
būdavo liejamas ledinis vanduo, kol tardomasis pajusdavo dūstantis.
Per kelis tardymus, trukdavusius apie valandą, toks metodas jam
būdavo taikomas po kelis kartus, per pertraukas uždavinėjant
klausimus, o gydytojui stebint kūno temperatūrą.
„Jie nesiliaudavo, kol galiausiai išpešdavo iš manęs vienokį
ar kitokį atsakymą“, - buvęs kalinys sakė HRW.
Kh. al Sharifas nupasakojo panašų metodą. Tačiau jis nebuvo
rišamas prie lentos, o guldomas ant plastiko lakšto, kurio kraštus
laikydavo sargybiniai. Ant gobtuvu uždengto veido būdavo pilamas
ledinis vanduo - tiesiai į burną ir nosį.
„Jaučiau, kad dūstu, - jis sakė HRW. - Tris mėnesius buvau
smarkiai tardomas... Kasdien man taikydavo vis kitokius kankinimus.
Kai kada naudodavo vandenį, kai kada ne.“
Lenkija trečiadienį pateikė
Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) informacijos apie savo
atliekamą tyrimą dėl vieno JAV Gvantanamo įlankos kalinio
pareiškimų, kad jis buvo kankinamas slaptame CŽV kalėjime, galimai
veikusiame šioje NATO šalyje.
Varšuva prašė, kad Strasbūre įsikūręs EŽTT laikytų šias
detales paslaptyje, „atsižvelgiant į faktą, jog jų paskelbimas
pakenktų preliminariam tyrimui Lenkijoje“, sakoma URM pranešime.
Lenkų prokurorai 2008 metais pradėjo tyrimą dėl kaltinimų,
kad Varšuva leido JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) 2002-2003
metais įsirengti slaptą kalėjimą netoli Keikutų kaimo šalies
šiaurės rytuose, kuriame esą buvo tardomi įtariamieji, siejami su
2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuoliais prieš Jungtines
Valstijas.
Europos vadovų taryba tvirtina, kad suimtieji buvo slapta laikomi
vienutėse Lenkijoje ir kad jiems būdavo taikomi „sustiprintas
tardymas“, naudojant kankinimo metodus, tokius kaip skandinimo
imitacija.
Ši žmogaus teisių ir demokratijos institucija taip pat nurodė,
kad Lenkijoje veikusiame CŽV kalėjime buvo laikomi keli „ypač
vertingi suimtieji“, taip pat tvirtina, jog kiti slaptieji kalėjimai
veikė Rumunijoje ir Lietuvoje.
Lenkijos trečiadienį pateikti atsakymai susiję su skundu,
pateiktu Gvantanamo kalinio Abd al Rahimo al Nashiri, sakoma ministerijos pranešime.
Šis asmuo teigia, kad buvo kankinamas numanomame slaptame CŽV
kalėjime Lenkijoje.
2011 metais jo advokatai pateikė Strasbūro teismui skundą dėl
„Lenkijos tyrimo lėtumo ir neveiksmingumo“.
Lenkijos prokurorai anksčiau šį mėnesį sakė pratęsę
tyrimą iki ateinančio vasario, tačiau nenurodė šio sprendimo
priežasčių.
Lenkijos pareigūnai ne kartą neigė davę leidimą įrengti
šalies teritorijoje kurią nors iš CŽV „juodųjų vietų“, o kovą
premjeras Donaldas Tuskas pažadėjo galutinai išaiškinti šį
klausimą.
Tačiau tą patį buvęs Lenkijos žvalgybos vadas Zbigniewas
Siemiatkowskis nurodė, kad jam pateikti
kaltinimai, susiję su šiuo tyrimu.
Dar vienas Gvantanamo kalinys - vienas iš pagrindinių įtariamų
teroristų Abu Zubaydah - taip pat pateikė skundą dėl
jo kankinimų Lenkijoje.