Šiame dokumente pateikiama daugiau detalių apie žiaurų elgesį su kaliniais JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptuose kalėjimuose, kurie veikė ankstesnio prezidento George'o W. Busho administracijai vykdant įtariamų teroristų sulaikymo ir perdavimo programą.
Ataskaitoje taip pat pateikiamas išsamesnis vaizdas apie glaudų Vašingtono bendradarbiavimą su buvusio Libijos diktatoriaus Muamaro Gaddafi režimu po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas.
Amerika perduodavo Libijai suimtus M. Gaddafi priešininkus islamistus, reikalaudama tik menkų „diplomatinių patikinimų“, jog su jais nebus netinkamai elgiamasi. Keli iš šių kalinių vėliau buvo kankinami kalėjimuose, nurodė HRW.
154 puslapių dokumente pateikiami Niujorke įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos interviu su 14 Libijos disidentų, gyvenančių užsienyje. Jie nupasakojo sistemingus žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos patyrė, kol buvo laikomi - kai kada iki dvejų metų - JAV įkurtuose sulaikymo centruose Afganistane arba amerikiečių vadovaujamuose tardymo centruose Pakistane, Maroke, Tailande, Sudane ir kitur, kol galiausiai buvo išduoti Tripoliui.
„JAV ne vien pristatydavo (M. Gaddafi) jo priešus ant sidabrinės lėkštutės, bet panašu, kad CŽV pati pirmiausiai kankindavo daugelį iš jų“, - sakė šios ataskaitos autorė Laura Pitter, HRV patarėja kovos su terorizmu klausimais.
„Busho administracijos pažeidimų mastas atrodo daug didesnis nei buvo pripažinta anksčiau“, - pridūrė ji.
Ši ataskaita buvo paskelbta kelios dienos po to, kai JAV Teisingumo departamentas paskelbė nepateiksiantis baudžiamųjų kaltinimų jokiems CŽV pareigūnams dėl šiurkščių tardymo metodų, naudotų vykdant sulaikymo ir perdavimo programą. Tyrėjai sakė negalintys įrodyti, kad kuris nors iš tardytojų peržengė instrukcijas, patvirtintas G.W.Busho administracijos.
Žmogaus teisių aktyvistai ir kai kurie prezidento Baracko Obamos administracijos pareigūnai sakė, jog netgi tuo atveju, jeigu šie tardymo metodai buvo taikomi laikantis instrukcijų, jie prilygsta kankinimams, nors CŽV ir G. W. Busho administracija tai ginčija.
Tačiau nauji duomenį apie imituojamo skandinimo taikymą rodo, kad šis metodas buvo naudojamas kur kas plačiau nei trys atvejai, kuriuos buvo patvirtinusi CŽV.
G. W. Bushas, jo viceprezidentas Dickas Cheney ir CŽV teigė, šis metodas prisipažinimams išgauti buvo naudojamas tik tardant tris įtariamus džihadistų tinklo „al Qaeda“ aukšto rango teroristus slaptuose kalėjimuose Tailande ir Lenkijoje - Khaledą Sheikhą Mohammedą, Abu Zubaydą ir Abd al Rahmaną al Nashiri, kurie šiuo metu laikomi Kuboje veikiančioje JAV Gvantanamo jūrų pajėgų bazėje.
Taikant šį metodą, ant gobtuvu uždengtos kalinio galvos vandens srovė būdavo pilama į nosį ir burną, kol tardomasis pradėdavo dusti.
14 libių, apklaustų „Human Rights Watch“, buvo sučiupti amerikiečiams visame pasaulyje medžiojant islamistus kovotojus ir „al Qaeda“ veikėjus po rugsėjo 11-osios atakų. Dauguma jų buvo prieš M. Gaddafi režimą kovojusios organizacijos „Libijos islamo kovos grupė“ nariai, 9-ame ir 10-ame dešimtmečiais pabėgę į Pakistaną, Afganistaną ir Afrikos šalis.
Ši organizacija Afganistane turėjo mokymo stovyklų, kurios veikė tuo pat metu, kai ten buvo įsikūrusios „al Qaeda“ bazės.
Tačiau Osamos bin Ladeno vadovaujamas tarptautinis teroristų tinklas, daugiausiai kovojantis su Jungtinėmis Valstijomis ir jų sąjungininkėmis, su panieka žvelgdavo į Libijos islamistus, sutelkusius dėmesį į kovą prieš M. Gaddafi.
Ironiška, kad vėliau JAV politika pasisuko 180 laipsnių kampu - pernai Vašingtonas padėjo Libijos opozicijai nuversti M. Gaddafi. Šiuo metu 14 buvusių kalinių užima postus naujoje Libijos vyriausybėje.
Faktų apie imituojamo skandinimo atvejus pateikė su buvę kaliniai - Mohammedas al Shoroeiya ir Khaledas al Sharifas, kurie nupasakojo ir apie kitokius savo patirtus žmogaus teisių pažeidimus. Abu jie buvo sučiupti Pakistane 2013 metų balandį ir nugabenti į JAV vadovaujamus kalėjimus Afganistane. Ten M.al Shoroeiya praleido 16 mėnesių, o Kh.al Sharifas - dvejus metus, kol galiausiai jie buvo išduoti Libijai.
Afganistane jie buvo ištisus mėnesius laikomi surakinti įvairiomis pozomis, dažnai nuogi, aklinoje tamsoje, o kamerose būdavo leidžiama tranki muzika. Kaliniai buvo priversti šlapintis ir tuštintis ant savęs.
Kh.al Sharifas tris savaites turėjo sėdėti ant žemės savo kameroje. Jo kulkšnys ir riešai buvo prirakinti grandinėmis prie žiedo sienoje, todėl rankos ir kojos nuolat būdavo pakeltos. Vyras pasakojo, kad grandinės buvo nuimamos tik kartą per dieną maždaug pusvalandžiui, kad jis galėtų pavalgyti.
Pirmuosius tris mėnesius jiems nebuvo leidžiama praustis.
„Atrodėme kaip pabaisos“, - sakė M. al Shoroeiya.
Jis teigė, kad buvo pusantros dienos užrakintas nuogas aukštoje siauroje - pusės metro pločio - kameroje, virš galvos surakintomis rankomis, be maisto, o per garsiakalbius, įtaisytus šalia jo ausų, visą laiką buvo leidžiama garsi vakarietiška muzika.
Kitą kartą jis buvo įgrūstas į metro ilgio ir metro pločio dėžę, panašią į kareivio skrynelę, ir laikytas ten ilgiau nei valandą, o tardytojai badė jį ilgais smailiais daiktais per skyles dėžės šonuose.
Tiek jis, tiek Kh.al Sharifas teigė, kad buvo kartas nuo karto nuvedami į vieną kambarį, kur jie būdavo trankomi į medinę sieną ir daužomi per pilvą.
M. al Shoroeiya prisiminė, kad viena amerikietė tardytoja jam pasakė: „Dabar esi areštuotas Jungtinių Amerikos Valstijų. Šioje vietoje negalios jokios žmogaus teisės. Po rugsėjo 11-osios mes užmiršome apie tai, kas buvo vadinama žmogaus teisėmis.“
M. al Shoroeiya nupasakojo, kad jam buvo taikomas imituojamas skandinimas, nors šio termino jis nevartojo. Vyras teigė, kad jam ant galvos būdavo užmaunamas gobtuvas ir kad jis būdavo pririšamas aukštielninkas ant medinės lentos. Tada jam ant nosies ir burnos būdavo liejamas ledinis vanduo, kol tardomasis pajusdavo dūstantis. Per kelis tardymus, trukdavusius apie valandą, toks metodas jam būdavo taikomas po kelis kartus, per pertraukas uždavinėjant klausimus, o gydytojui stebint kūno temperatūrą.
„Jie nesiliaudavo, kol galiausiai išpešdavo iš manęs vienokį ar kitokį atsakymą“, - buvęs kalinys sakė HRW.
Kh. al Sharifas nupasakojo panašų metodą. Tačiau jis nebuvo rišamas prie lentos, o guldomas ant plastiko lakšto, kurio kraštus laikydavo sargybiniai. Ant gobtuvu uždengto veido būdavo pilamas ledinis vanduo - tiesiai į burną ir nosį.
„Jaučiau, kad dūstu, - jis sakė HRW. - Tris mėnesius buvau smarkiai tardomas... Kasdien man taikydavo vis kitokius kankinimus. Kai kada naudodavo vandenį, kai kada ne.“
Lenkija trečiadienį pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) informacijos apie savo atliekamą tyrimą dėl vieno JAV Gvantanamo įlankos kalinio pareiškimų, kad jis buvo kankinamas slaptame CŽV kalėjime, galimai veikusiame šioje NATO šalyje.
Varšuva prašė, kad Strasbūre įsikūręs EŽTT laikytų šias detales paslaptyje, „atsižvelgiant į faktą, jog jų paskelbimas pakenktų preliminariam tyrimui Lenkijoje“, sakoma URM pranešime.
Lenkų prokurorai 2008 metais pradėjo tyrimą dėl kaltinimų, kad Varšuva leido JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) 2002-2003 metais įsirengti slaptą kalėjimą netoli Keikutų kaimo šalies šiaurės rytuose, kuriame esą buvo tardomi įtariamieji, siejami su 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuoliais prieš Jungtines Valstijas.
Europos vadovų taryba tvirtina, kad suimtieji buvo slapta laikomi vienutėse Lenkijoje ir kad jiems būdavo taikomi „sustiprintas tardymas“, naudojant kankinimo metodus, tokius kaip skandinimo imitacija.
Ši žmogaus teisių ir demokratijos institucija taip pat nurodė, kad Lenkijoje veikusiame CŽV kalėjime buvo laikomi keli „ypač vertingi suimtieji“, taip pat tvirtina, jog kiti slaptieji kalėjimai veikė Rumunijoje ir Lietuvoje.
Lenkijos trečiadienį pateikti atsakymai susiję su skundu, pateiktu Gvantanamo kalinio Abd al Rahimo al Nashiri, sakoma ministerijos pranešime.
Šis asmuo teigia, kad buvo kankinamas numanomame slaptame CŽV kalėjime Lenkijoje.
2011 metais jo advokatai pateikė Strasbūro teismui skundą dėl „Lenkijos tyrimo lėtumo ir neveiksmingumo“.
Lenkijos prokurorai anksčiau šį mėnesį sakė pratęsę tyrimą iki ateinančio vasario, tačiau nenurodė šio sprendimo priežasčių.
Lenkijos pareigūnai ne kartą neigė davę leidimą įrengti šalies teritorijoje kurią nors iš CŽV „juodųjų vietų“, o kovą premjeras Donaldas Tuskas pažadėjo galutinai išaiškinti šį klausimą.
Tačiau tą patį buvęs Lenkijos žvalgybos vadas Zbigniewas Siemiatkowskis nurodė, kad jam pateikti kaltinimai, susiję su šiuo tyrimu.
Dar vienas Gvantanamo kalinys - vienas iš pagrindinių įtariamų teroristų Abu Zubaydah - taip pat pateikė skundą dėl jo kankinimų Lenkijoje.
