Likus porai mėnesių iki balsavimo nerimauta, kad Nyderlandų valdžia bus nubausta, o Europos Sąjungos (ES) pasirinktai krypčiai iškils pavojus.
Mat rinkimų kampanijoje tuo metu dominavo kraštutinių dešiniųjų politiko Geerto Wilderso, kuris aktyviai ragino šalies gyventojus apskritai spjauti į Bendriją, pareiškimai.
O nuomonių apklausose pirmavę kairieji socialistai žadėjo nemokėti Briuseliui baudų už fiskalinės drausmės pažeidimus.
Tačiau artėjant rinkimams vis daugiau olandų ėmė gręžtis į nuosaikesnes partijas, o trečiadienį jos sulaukė net didesnės paramos, nei tikėtasi.
Ar varžovai susitars?
Pergalę rinkimuose švenčia laikinojo Nyderlandų premjero 45 metų Marko Rutte vadovaujama centro dešiniųjų Liaudies partija už laisvę ir demokratiją, remianti tolesnę ES integraciją.
Vis dėlto šis laimėjimas labiau simbolinis. Mat liberali politinė jėga 150 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose užsitikrino 41 mandatą – tik dviem mandatais daugiau nei antri likę centro kairieji leiboristai.
Žinoma, partijos galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją. Tačiau dar per rinkimų kampaniją M.Rutte ir leiboristų vadovas 41 metų Diederickas Samsonas atmetė tokią galimybę.
Tiesa, vakar buvo kalbama, kad partijos vis dėlto derėsis dėl valdymo kartu.
Tai Nyderlanduose būtų retas atvejis, nes šalyje valdančiąją koaliciją neretai formuoja trys arba keturios partijos, o jų derybos paprastai užtrunka keletą mėnesių.
Skiriasi partijų filosofija
Nelengvos būtų ir beveik lygiaverčiais partneriais tapusių leiboristų ir liberalų derybos. Nors abi partijos proeuropietiškos, jos laikosi skirtingų nuomonių dėl socialinės ir fiskalinės politikos.
Pavyzdžiui, M.Rutte įsitikinęs, kad ES, spręsdama skolų krizę, turi laikytis Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlomos taupymo politikos.
Savo ruožtu D.Samsonas palaiko Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o idėją, esą Europa problemas gali išspręsti didindama išlaidas ir lėčiau verždamasi diržus.
Kaip ir visoje Bendrijoje, taip ir Nyderlanduose šios dvi nuomonės sunkiai suderinamos. Bet kitos išeities kaip koalicija gali ir nebūti.
„Šios partijos tokios didelės, kad nė viena jų negali formuoti daugumos kabineto su kitomis partijomis.
Jos tarsi pasmerktos viena kitai, pasmerktos priverstinei santuokai”, – svarstė sociologas Paulas Schnabelis.
Europoje – „supertrečiadienis”
Nepaisant laukiančių sunkumų formuojant koaliciją, ES integracijos šalininkai džiaugiasi, kad socialistai rinkimuose liko treti, o G. Wilderso Laisvės partija – tik ketvirta.
Tokiu būdu populizmo virusą nuviję Nyderlandai smarkiai prisidėjo prie to, rugsėjo 12-oji visoje ES būtų pakrikštyta „supertrečiadieniu”.
Mat tą pačią dieną Vokietijos konstitucinis teismas pritarė euro zonos finansinio gelbėjimo fondui ir ES fiskaliniam paketui.
„Šiandien sulaukėme tik gerų žinių. Tai rodo, kad Europa bando atversti kitą puslapį”, – aiškino Europos politikos studijų centro atstovas Piotras Kaczynskis.
Bendrijos priešininkui – rinkėjų smūgis
Trečiadienio balsavimas parodė, kad dauguma Nyderlandų gyventojų atmeta radikaliausio ES ir bendros Bendrijos valiutos – euro kritiko G. Wilderso idėjas.
Kalbomis, nukreiptomis prieš musulmonus ir imigraciją, išgarsėjusio kraštutinių dešiniųjų politiko Laisvės partija po šių rinkimų parlamente turės gerokai mažiau vietų – nebe 24, o 15.
Neatmetama, kad G. Wildersas prarado žmonių paramą dėl praėjusio balandžio įvykių. Tuomet politikas dėl nesutarimų nutraukė derybas su M. Rutte ir sugriovė pastarojo vadovaujamą vyriausybę.
„Rinkėjai pasakė savo nuomonę”, – po trečiadienio balsavimo nusivylęs pareiškė G. Wildersas. Kai kurie šaltiniai teigia, kad pralaimėjimą patyręs politikas nubraukė ir ašarą.
